taskurnubėgo

Kažkas keisto dedasi vos ne kiekvieną kartą kai perku ką nors “RIMI”. Keisti antgamtiški dalykai vyksta su kainomis - vienokios jos nurodomos prie prekių, kitokios matomos pirkimo kvituose… Pirkau tik arbatos už 4,89 Lt, bet sumokėt turėjau 6,29 Lt. Na, neturiu aš įrodymo, jog mane apgavo. Pabijojau fotografuot parduotuvėje, nes kai tokie dalykai dedasi su kainomis, nežinia kas gali nutikt telefonui. Bet išgirdęs kasininkės ištartus “šeši litai dvidešimt devyni centai” ir išvydęs čekį nustėrau. Tuoj pat nubėgau atgal ir pasitikslinau kainą. Tikrai neapsirikau!  Mane išdūrė Beje, pastebėjau kad toje pačioje “RIMI” parduotuvėje taip būna dažnai. Teko pabūti liudininku kaip kelios pensininkės išvadino kasininkę apgavike. Aš taip drąstiškai nesielgiau. Kasininkė tik mosikuoja prekėmis virš lazeriukų Nėra reikalo staugt ant nekalto žmogaus. Kas dar užkliuvo, tai jog čia amžinai trūksta veikiančių kasų. Dažniausiai dirba vos viena, prie kurios nusidriekia didžiulė eilė. Gėda “RIMI”. Sieki didesnio pelno gaišindama pirkėjų laiką ir juos mulkindama.

Anksčiau ar vėliau ateina toks momentas, kai norisi pažvelgt į save ir viską iš šalies, pamatyti vadinamąjį “the big picture”. Kadangi realiame gyvenime manęs neišvengiamai lauktų nusivylimas (ironizuoju) belieka pasidomėti kas aš esu internete. Na, Google paieškos rezultatai su ieškomu žodžiu “taskurnubėgo” davė kelias blankias ir nereikšmingas nuorodas. Bet viena iš jų mane išgąsdino. Tai karabi.lt man priskiriama vieta pagal karmą (kažkas panašaus į reitingą, jei gerai suprantu). Esu 184. Šimtas aštuoniasdešimt keturi. Vienas, aštuoni, keturi. Dar nedašuto? 1 + 8 + 4 = ? Taip taip! 13!!! Žinau žinau… Trylika yra eilinis skaičius ir nederėtų jo sureikšminti. Bet, filmo 1408 herojus irgi taip manė…

Savaitgaliais miegu mažiausiai dešimt valandų ir šiltuose, švariuose pataluose voliojuosi kiek noriu… Pusryčiams visada geriu arbatą, kuriai pasigaminti nereikia ieškoti švaraus vandens… Valgau sumuštinius ir sausus pusryčius, kurių galiu nusipirkti parduotuvėje vos už kelių šimtų metrų nuo savo namų. Maistas negenda – ačiū už tai šaldytuvui. Į mokyklą eidavau pėsčiomis, nes ši stovėjo už 5 minučių kelio nuo namų. Į paskaitas taip pat nueinu pėsčiomis. Į darbą važinėsiu nuosavu automobiliu arba viešuoju transportu. Uždirbsiu pinigus, už kuriuos nusipirksiu maisto ir drabužių. Įsigysiu televizorių, žaidimų kompiuterį, antrą automobilį, įsirengsiu vonią, kurios grindys bus nuklotos brangia itališka keramika… Retas susimąsto, kodėl kažko siekia ir ar iš tikro jam to reikia. Dažnas nori būti geriausias darbe, geriausias sporte, trokšta naujausio kompiuterio, brangiausio automobilio… Siekiame neegzistuojančių dalykų, kurie yra tušti. Patys esame tušti. Neraginu atsisakyti galimybės maudytis kasdien ar piktintis asmeniu, sumaniusiu nuotėkų nuplovimui naudoti geriamą vandenį. Neraginu išmesti televizoriaus į atliekų konteinerį ir išsikraustyti gyvent į mišką. Miškų jau nedaug ir visiems ten vietos neužteks. Raginu tiesiog pamąstyt.

Nors ŽIV/AIDS plitimas yra jaučiamas visame pasaulyje, situacija Afrikoje yra pati kebliausia. 21 šalis, kurios turi didžiausią ŽIV užsikrėtusiųjų skaičių, yra šiame žemyne. Šis regionas pirmauja pagal naujų infekcijų skaičių: net 70 procentų visų pasaulio užsikrėtimų. 4/5 mirčių, sukeltų AIDS visame pasaulyje, 1998-ųjų metų duomenimis, įvyko būtent Afrikoje. Mažiausiai 95 procentai dėl AIDS tapusių našlaičiais vaikų buvo iš Afrikos, o tai yra 5500 laidotuvių per dieną. Didžiausi epidemijos mastai registruojami rytinėje ir ypač pietinėje Afrikos dalyse. Pasak UNAIDS organizacijos pranešimo, 2002-aisiais pasaulyje gyveno 40 milijonų žmonių, nešiojančių ŽIV virusą arba sergančių AIDS, iš kurių 28,5 milijonai gyveno Afrikoje. Mirčių, kurių priežastis buvo ŽIV/AIDS, visame pasaulyje buvo priskaičiuojama 3 milijonai, iš kurių vien 2,2 milijonai įvyko Afrikoje. Tuo tarpu, vaikų, kurie tapo našlaičiais dėl ŽIV/AIDS epidemijos pasaulyje buvo 14 milijonų. Iš jų 11 milijonų gyveno Afrikos valstybėse…

Ir taip toliau. Apie skurdą, badą ir kitką pasiskaitysite patys. Žinoma, jei prisiversite praleisti vieną savo mėgstamo serialo dalį ar 20 minučių pavėluoti prie pietų stalo…

Rizikuoju vėl užsitraukti piktų pono S. Džobso gerbėjų nemalonę, bet štai vėl įrašas apie Apple. :) Šį kartą apie naująjį Macbook Air. Iš anksto pasakau, jog neturiu prieš Styvą nieko blogo ir nesakau, kad pats ploniausias pasaulyje nešiojamasis kompiuteris yra blogas išradimas. Jei atvirai, jis man netgi patinka ir norėčiau tokį nešiotis… jei tik man iš viso reikėtų nešiotis kompiuterį. Youtube radau keletą juokingų MBA parodijų.

Ar turi nešiojamą kompiuterį? Ar nepastebėjai jo elgesyje keistų dalykų? Gal jį apėmė depresija? Po Macbook Air pasirodymo, pasaulio laptopams atėjo sunkūs laikai.

Jis telpa į voką! Su pirštais galima padidinti vaizdą! Sumažinti! O po to vėl padidinti! Taip pat galima scratch’int įsivaizduojant save dydžėjumi! Ar minėjau, kad jis telpa į voką?

Ir visgi, į priekį pažengta iš tiesų daug…

Jaučiuosi, kaip čia vaizdingiau išsireikšt, numelžtas. Nes, mane numelžė Styvas Džobsas. Numelžė beveik 4,5 tūkst, litų, už tai, kad norėjau naudotis Mac OS X operacine sistema. Bet skūstis negražu, žinojau, kad tai darau ir žinojau, kad to noriu. Tik gaila, kad galėjau gerokai sutaupyt. Pasirodo, Intelinis Mac OS’as gali puikiai suktis ir ne ant firminės Apple įrangos. Tereikia šiek tiek pasiknaisioti internete, susirankioti dalis ir štai tau savadarbis Mac Pro (tiesa, ne dabartinis, o ankstesnis modelis). Taigi, Hackintosh’ui pasigaminti mums reikės:

1. Motininės plokštės: Asus P5W DH Deluxe.

2. Procesoriaus: Intel Core™2 Quad Q6600 LGA775 (Retail Package).

3. Darbinės atminties: 4GB DDR2 5300 @ 667 Mhz.

4. Vaizdo plokštės: eVGA eGeForce 8600GTS w/256 Megs RAM.

5. Kietojo disko: Seagate 320GB SATA II. 7200RPM. 16MB buffer.

6. DVD optinio įrenginio: Creative 8x (ancient, from old computer. Model DVD8401E. May 2000!)

7. Korpuso visiems ingridientams sudėti: Ultra Wizard ATX Mini-Tower w/350watt Power Supply.

Kaip dėl kainų? O gi va kaip (skliausteliuose nuderėta kaina):

Motininė plokštė: $180 ($140)
Procesorius: $280 ($23
Darbinė atmintis: $100 ($54)
Vaizdo plokštė: $160 ($62.50)
Kietasis diskas: $90 ($71)
Optinis įrenginys: $40 ($5)
Dėklas: $85 ($30)
————————-
Išviso: $935 ($600!)

Kiek ten kainavo Mac Pro? Senasis modelis, kurį vis dar pardavinėja i-Deal Lietuvoje, kainoja 9139 Lt. Atsižvelgus, jog paminėta įranga lietuvoje taip pat kainuos brangiau, vistiek sutaupome daug pinigų. Išlieka rizika, jog savadarbis Mac’as neveiks taip kaip turėtų po OS atnaujinimo, bet argi truputis rizikos nesuteikia adrenalino? Turėčiau tuos atliekamus $600 nedvejodamas pabandyčiau susidėt Hackintosh’ą. Nepatinka man tas Styvas Džobsas. Jis iš manęs išviliojo daug pinigų, o kaltint galiu tik save. Už tai, kad mėgstu gražius daiktus.

Nasa ketina kurti savo MMORPG žaidimą, ketindama užverbuoti jaunus į žaidimą įnikusius pramuštgalvius ir taip juos paversti potencialiais savo darbuotojais ateityje. Skelbiama, jog žaidimas turėtų lavinti žaidėjų žinias ir įgūdžius, kurie reikalingi dirbant tiek erdvėlaivių paleidimo aikštelėje, tiek atvirame kosmose. Skamba įdomiai ar ne?

Truputį laisvo laiko atsirado. Lyg ir tinginys apėmė, smegenys lėtai dirba, vangiai reaguoja į sažinės priekaištus, kad egzas jau už mažiau nei savaitės… Ta proga ėmiau piešt. Ir ne šiaip sau piešt, o kosmosą piešt. Ir, žinot ką, jaučiuosi lyg pats tokiame bučiau. Mažas ir su menkomis deguonies atsargomis. Toks apsnūdęs ir lengvutis…

Čia kažkokia planeta. Mano privati. Norit pirkt?

2008-ieji bus naujų technologijų metai. Apmažės laidų, padidės tv ekranai ir išlaidos, jei sumanysite įsigyti tai, kas šiemet buvo eksponuojama Consumer Electronics Show 2008. Todėl teiginys, kad kažkas pasikeis ir mes tai pajusime yra iš piršto laužtas. Gal naftos šeichai ir galės mėgautis per visą sieną nusidriekiančia video transliacija, bet aš ir toliau tegalėsiu žiūrėti savo mažytį kineskopinį Philips pirktą kone prieš dešimtmetį bei lauksiu kol kas man parašys sms į jokius ekrano prisilietimus nereaguojantį SE K510. Varvinti seiles ir svajoti apie naujausius žaisliukus yra gana nesveikas įprotis. Taip dar ir nepilnavertiškumo konpleksas atsiras. Jie juk tiek daug visko turi… O mes? Mes galima sakyti nieko neturime! Galima norėti super didelio extra plono LCD teliko per visą sieną, puikios vaizdo kokybės OLED monitoriaus prie kompiuterio, belekaip talpaus flash’o, Optimus klaviatūros ir viso kito gėrio, tačiau norai liks tik norais. Ar gali būti didesnė neteisybė už šią?

Per pastaruosius keturis mėnesius dar niekas manęs taip neatpalaidavo ir nevežė kaip senas geras išbandytas ir niekada neapviliantis visiškas nieko neveikimas. Keltis, kai jau verda pietūs, užmigti su tv programų anonsais ir baltu sniegu televizoriaus ekrane, dienų dienas daryti ką tik nori - tai yra absoliučiai nieko naudingo! Štai kas man teikia džiaugsmą po pirmojo semestro ir kas šiek tiek ima neraminti, nes sesija lyg ir jau prasidėjusi. Bet laiko dar yra. Darbas ne vilkas - į mišką nepa… O, tiesa. Su Kalėdomis, Naujaisiais Metais, su pirmuoju egzaminu! Laikas toks spartuolis. Jis sutirpsta kaip sniegas, kai darbų iki kaklo. Čia prieš savaitę kokią man buvo užplaukęs gailestis 2007-iesiems metams. Juk jų jau nebeliko. Jie tapo istorija ir niekas nenaudos jų esamajame laike. Tas pats su kiekviena diena. Jos data unikali. Bumbtels 2009-ieji ir 2008-ųjų taip pat neliks. Baba! Dar viena data tapo neįgali. Kokia netektis… 2007-ieji buvo visai nieko metai. Ne taip kaip 2006-ieji. O ką jau kalbėt apie 2005-uosius ar 2004-uosius… Apskritai, tai gyvenimas eina tik geryn ir geryn. Super. Bet čia tik mano nuomonė, kuri yra labai kukli ir tau, eilini pilieti, nieko neturėtų reikšti. Visai galimas daiktas, jog praeiti metai tau buvo tiesiog $ūdini. Būna. 2007-uosius prisiminsiu kaip metus, kurie buvo permainingi. Sutikau nuostabią merginą, laikiau egzaminus, baigiau mokyklą, laikiau stojamuosius, įstojau, pirkau naują kompą, studijavau, pradėjau klausytis Jimi Hendrix’o. Visai nieko metai. Tikrai visai nieko.