Laikrodis monitoriaus ekrano dešiniajame apatiniame kampe rodo 22:29. Pradedu rašyti nenutuokdamas apie ką šis post‘as bus. Trumpai apie šiandienos nuotykius. Pamąstykim. Pamąstykim dar šiek tiek. Dar… Na, dar truputį. Okey, šiandien nebuvo jokių nuotykių. Ir lauke tik pora minučių praleidau… Ir teliko beveik nežiūrėjau… Ir prie kompo mažai tebuvau prisėdęs… Bet užtat ilgai ir nuobodžiai mokinausi anglų kalbą ir fiziką. Iki pat šios akimirkos. Nuo 12:00 iki dabar… Kodėl gi tiesiog neapsivėmus čia ir dabar, aš klausiu savęs. O atsakymo nežinau… Ir vargu ar jį kas žino. O jei ir žino vargu ar tai ką pakeis. Juk žinojimas nėra palaima. Vakar man šovė mintis, jog Dievas yra labai nelaimingas. Juk jis žino viską. O jei jis žino viską, reiškiasi jam nėra jokių paslapčių. Jis viską mato kiaurai ir aiškiai, taip kaip tai egzistuoja iš tiesų ir jam nebaisūs jokie rūko sukelti ratai aplink mėnulio pilnatį ar tamsoje švytintis pūvantis medžio kelmas. Jam tikriausiai daug nuobodžiau nei man… Turint galvoje tai, jog jis amžinas ir nemirtingas, galima daryti prielaidą, jog jis visą laiką skendi gilioje depresijoje, kurioje aprauda savo aiškų ir jokių dvejonių nepaliekantį likimą – begalinį žiovulį. Rojuje situacija tikriausiai panaši. Pragare taip pat ne pyragai… Bet aš juk netikintis. Nors į religiją žiūriu tolerantiškai. Tačiau į Bažnyčią – ne. Kaip ir į politiką. Nors nuvertint jos nedrįsčiau. Juk Bažnyčia vienintelė diktatūra, nenuversta tūkstančius metų. Žiovt… 23:07 Pradėjau lėčiau rašyt… Įdomu prie ko tai prives. Šiandien pasaulis buvo vidutinės nuotaikos. Bet kuriuo momentu visoje Žemėje mylisi apie 4000 žmonių… Manau, per mažas skaičius. Nemanau, kad neteisingas. Manau, kad tiesiog per mažas ir tiek. Imu žodyną ir aklai duriu pirštu ties raide K. Kakadu. Noriu į Malaiziją… „O, ramunėle, pasakyk! Ar mane myli, atsakyk…“
Archive for Kovas, 2007
Buvęs JAV gubernatorius CNN kanalui pripažįsta, pats stebėjęs NSO kartu su daugybe liudininkų. Tik kas iš to? 
Jums reikės rutuliukų šaudyklės, baseino su vandeniu ir žiupsnelio elektronu Iki minimumo supaprastintas, tačiau puikiai atskleidžiantis įdomią kvantinės fizikos mįslę – bangos-dalelės dualumą – filmukas. Verta užmesti akį.
Taip pat pasakojimas apie 2D pasaulį Plokštžemį (Flatland).
Eilinį sykį be tikslo klaidžiodmas iš vieno user’io friend list’o į kitą MySpace svetainėje aptikau tai, kas patraukė mano dėmesį. Tai vieno žmogaus anonimiškas protestas prieš, pasako jo, nepagrįstą visuomenės ir politikų susirūpinimą globaliniu atšilimu. Nepatingėjau ir išverčiau beveik visą tenais pateikiamą tekstą. Pakeičiau nuomonę ir pats.
Žemė jaučiasi kuo puikiausiai. Ir jūs nieko negalite pakeisti.
Ar iškilo neaiškumų?
Globalinio atšilimo idėja nėra visai laužta iš piršto. Bet aš norėjau būti tikras, jog patrauksiu jūsų dėmesį. Nors, tiesą sakant, visa tai yra pseudomokslas, sukurtas tam, kad kaip reikiant jus išgąsdintų. Leiskite man aiškiai išdėstyti savo nuomonę. Neteigiu, jog globalinis atšilimas neegzistuoja. Tačiau tai nereiškia, jog mes turėtume ignoruoti užterštumą ir neieškoti alternatyvių energijos šaltinių. Visuotinai pripažinta, jog temperatūra Žemėje dabar aukštesnė nei bet kada per pastaruosius kelis šimtus metų, bet ar tai reiškia, jog civilizacija išnyks per ateinančius kelerius metus? Ne. Mano tikslas, atsikirsti panikos kėlėjams. Jų įrodinėjimai, jog globalinį atšilimą sukėlė pramoninė tarša ir automobilių išmetamosios dujos, yra visiška nesąmonė. Jie sako, jog tik mūsų veiksmai iššaukė tokius Žemės temperatūros pokyčius, kad anksčiau to dar nėra buvę, kad to jau nebeįmanoma sustabdyti ir kad tai neišvengiamai mus visus pražudys. Ir jie taip pat siekia jūsų paramos kovojant su šiuo blogiu.
Atidžiai sekite žodžius. Gaunu daug nusiskundimų dėl turinio, visi kažkodėl netyčia pražiopso žodžius „katastrofiškas“ ir „panikos kėlimas“.
Jokiu būdu neteigiu, jog turėtume teršti aplinką kiek širdis geidžia, ar gaminti kiek tik norime šiukšlių, ar sunaudoti visą iškastinį kurą. Ir tikrai neketinau pateikti šią informaciją tam, kad įrodyti, jog žmogaus sukelti gamtiniai kataklizmai neegzistuoja ir, kad mes neturėtume stengtis užkirsti jiems kelio, ar kad nereikia dėti pastangų gelbstint savo planetą. Neturime teisės naikinti savo namus. Turime stengtis padaryti savo aplinką švaresnę ir malonesnę mums patiems kiek tik tai yra įmanoma. Bet taip pat turime suprasti, jog motina gamta viską kontroliuoja pati. Turime išvengti panikos ir sustabdyti visuomenės isterijos įtaką vykdomai politikai.
1995-aisiais Jungtinių Tautų Tarptautinė Klimato Pokyčių Komisija paskelbė, jog 2700 mokslininkų sutinka su tuo, jog CO2 emisija, atsirandanti dėl didelio iškastinio kuro sunaudojimo, sukelia globalinį šiltnamio efektą. Vėliau buvo pasirašyta peticija, kurioje savo susirūpinimą išdėstė daugiau nei 17,000 mokslininkų. Štai keletas svarbiausių dalykų.
Faktas: amžinojo įšalo regionuose paimti ledo pavyzdžiai ir kiti geologiniai įrodymai rodo, jog vidutinė temperatūra Žemėje nepasikeitė per 800,000 metų.
Faktas: Žemės temperatūra periodiškai kinta dėl procesų vykstančių Saulėje maždaug kas 100,000 metų.
Faktas: Žemė praleido 90% savo laiko „ledynmetyje“.
Faktas: vandenynuose CO2 kiekis 50 kartų didesnis už jo kiekį atmosferoje. Dabar mokslininkų bendrija sutinka, jog tai ne CO2 kiekio padidėjimas sukelia atšilimą, o Žemės atšilimas sukelia CO2 kiekio padidėjimą ir atvirkščiai.
Faktas: vadinamosios „šiltnamio dujos“ negali sukelti šiltnamio efekto. Teigiama, jog CO2 ir kitos dujos sulaiko Saulės šilumą atmosferoje ir neleidžia jai atvėsti. Tikri šiltnamiai taip neveikia. Šiam procesui labiau tiktų terminas Globaliniai Klimato Pokyčiai.
Faktas: šiuo metu Žemė yra pačiame stabiliausiame savo klimato būvyje koks tik yra kada buvęs. Pirmus 5 milijardus metų mūsų planeta patyrė daug drastiškesnių klimato pokyčių. Faktas: natūralūs veiksniai veikia Žemę daug labiau nei žmogaus veikla. Pelenai išmesti į atmosferą po Krakatoa ugnikalnio išsiveržimo 1883-iaisias pasklido po atmosferą ir laikėsi joje metų metus. Dangus pakeitė spalvą į oranžinę, o aplink saulę buvo stebimas šviesos žiedas. Visuotinė temperatūra nukrito 1,2˚C, o chaotiškas oro masių judėjimas truko iki 1888 metų.
Faktas: geologiniai tyrinėjimai parodė, jog temperatūra Žemėje prieš 15 milijonų metų buvo 4,7 laipsniais aukštesnė nei šiandien, o tai tikrai nebuvo pramoninės taršos rezultatas.
Faktas: dabartinis tarpledyninis periodas užsitęsė jau 11,000 metų. Dabartinė temperatūra iš esmės yra identiška ankstesniajam periodui, kuris buvo prieš 100,000 metų.
Faktas: vandens garai yra „šiltnamio dujos“. Vanduo sudaro 2% atmosferos masės kai tuo tarpu anglies dioksidas tesudaro 0,4% ir mažiau veikia atmosferą nei vanduo. Dėl to vandens įtaka atmosferos pokyčiams sudaro 70% ir yra lemiamas veiksnys.
Faktas: dabartinis vandens lygis yra žemesnis nei 1840-aisiais.
Saulė ir Žemė yra didesnės už mus visus. Sunku patikėti, jog mes galim kažką padaryti tokio, kas žymiai pakeistų mūsų planetos klimatą.
Kyoto Protokolas, pasirašytas 2005-aisiais metais sausio mėnesį, buvo skirtas tam, kad sumažintų CO2 kiekį atmosferoje. Susitarime dalyvaujančios šalys iki 2012 metų pasižadėjo sumažinti anglies dioksido išmetimą į atmosferą ir tęsti jo kiekio mažinimą toliau. Iki šiol Kyoto Protokolo dėka šalys prarado beveik $300 milijardų JAV dolerių ir tai vyksta toliau. Dabar dauguma susitarimo narių pripažįsta, jog jos neįvykdys įsipareigojimų. Apskaičiuota, jog CO2 kiekis atmosferoje sumažėjo labai mažai ir tai įtakojo globalinę temperatūrą tiktai 0,0000004˚C. Leiskite priminti, jog šis skaičius neišmatuotas, o tik spėjamas, darant optimistiškiausias prielaidas. Vyriausybės planai ir susitarimai, tokie kaip Kyoto Protokolas, bei visa kita ką deklamuoja Elas Goras ar Hileri Klinton, baigsis nieku daugiau kaip tik globaliniu visos su iškastiniu kuru susijusios veiklos perėmimu vyriausybės žinion, milijardų dolerių išvaistymu, o opioji atšilimo problema taip ir liks nepaliesta.
Per pastaruosius 100 metų temperatūra pakilo 0,5˚C, o mes pasiekėme pažangą, kokios nebuvo per visą žmonijos istoriją. Svarbu tai, kad jog tas temperatūros kilimas sparčiausiai vyko PRIEŠ 1940-uosius metus, kai pramonė dar nebuvo pasiekusi aukšto lygio ir CO2 kiekis nedidėjo sparčiai. Žemė ypatinga tuo, jog turi savo biologinius ciklus. Jei ne vienas iš šių ciklų, mes vis dar gyventume ledynmetyje. Žemėje buvo iš viso 17 ledynmečių ir manymas, jog žmogaus veikla pažeis šį gamtos cikliškumą, yra paprasčiausiai nelogiškas.
Yra tik keletas požymių, kurie leistų daryti išvadą, jog natūralūs kataklizmai tapo dažnesni dėl globalinio atšilimo. Tiesą sakant, audrų aktyvumas šiuo metu normalaus lygio. NE, uraganas Katrina nebuvo globalinio atšilimo rezultatas. Požiūris į tokias nelaimes taps vis atidesnis ir tyrimai bus tęsiami, tačiau mes vis tiek nieko negalėsime pakeisti. Tai jog aukų skaičius ir padaryta žala turtui tik augs taip pat normalu, nes auga ir mūsų populiacija bei pragyvenimo kaina. Dauguma žmonių apie globalinį atšilimą sužino iš reportažų, rodomų žinių metu. Štai pavyzdys. Brajanas Viljamsas per NBC Naktines Naujienas praneša… „Nauji įrodymai, patvirtinantys, jog globalinis atšilimas pasiekė kulminaciją, bus pateikti šiąnakt. Metų metus grupė mokslininkų stebėjo kaip iš lėto nyksta šimtai tokių gyvūnų rūšių kaip varlės, rupūžės ir salamandros Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Jie padarė išvadą, jog dėl to kaltas globalinis atšilimas. Mokslininkai teigia, jog klimato pokyčiai akivaizdžiai sukelia gyvūnams mirtiną odos grybelį. Keletas ekspertų nesutinka su tokiomis išvadomis, bet jie pripažįsta, jog tai, kas dedasi su varlėmis, turėtų būti įspėjimas ir mums visiems.“
Atkreipkite dėmesį, jog jis nepaminėjo, kas tie mokslininkai yra. Taip pat nieko nepasakoma apie tai, kaip jie priėjo prie tokios išvados ar kur būtų galima rasti daugiau informacijos apie jų tyrimą. Pranešėjas naudoja tokius žodžius kaip „kulminacija“, kad pritrauktų žiūrovų dėmesį. Žodis „akivaizdžiai“, pavartotas pranešime, žodžio „faktas“ sinonimas. O kaip dėl „Keletas ekspertų nesutinka…“? Arčiau tiesos būtų „visi kiti nesutinka“. Kai teigi, jog turi mokslinių įrodymų tvirtinančių kažką labai svarbaus ar sensacingo, turi būti visada pasiruošęs ginti savo darbą. Bet maždaug kartą kas dvi savaitės parodoma po panašų reportažą.
Didžioji dalis aplinkosauginės isterijos sutelkta prieš korporacijų veiklą ir kapitalizmą, o su mokslu turi mažai ką bendro. Ironiška, jog kova vyksta pasitelkiant tuos pačius kapitalizmo bei pramonės produktus: mašinas, kompiuterius, internetą, elektrą ir benziną.
Jau paskelbta TREČIOJI Tarpvalstybinės Klimato Pokyčių Komisijos ataskaita, o aiškių rezultatų vis dar nėra. Ketvirtoji ataskaita jau ruošiama, pabrėžiama, jog tyrimams panaudota daugiau informacijos nei bet kada anksčiau, o rezultatai vis tiek nėra aiškūs.
Jei tikėsime Froidu (tokiu dėdule, kuris kadaise hipnotizavo savo pacientus ir po to su jais kažin ką atlikinėjo mokslo vardan 
), tą akimirką kai nosies ir ausų ligų gydytoja, o trumpiau tiesiog LOR – ką šios raidės šifruoja man vis dar mįslė – prasitarė, jog gali tekti “durti” mano nosin ilgu ilgu ir visai neplonu smaigaliu, tikėtina, jog smegenys, o tiksliau pasąmonė, kurią jos talpina, susizgriebė, jog tuo smaigaliu jas pasmeigs ir ateis sunkūs silpnaprotystės laikai. Kol visa tai užsifiksavo smegenų žievėje, o moksliškai tariant, pakito keliu šimtų tūkstančių neuronų varža, aš toliau ramiai sėdėjau minkštame krėsle ir klausiau tykaus rašiklio slydimo popieriaus, skirto vaistų receptui, paviršiumi. Laikas sustojo. Jutau tik keistą, bet nepasakyčiau, jog nemalonų maudimą kažkur už nosies, giliau kaukolėje, ir bandžiau įžiūrėti kitam kabineto gale stovinčio rudo buteliuko, kuris po nusiurbimo pasipildė dvigubai, turinį. Kažkuria akimirką priešais save išvydau kraupinančią sceną – ligoninės virtuvę, sklidiną garų, egzotiškų kvapų, grubių kulinariško sudėjimo moterų pokalbio nuotrupų (jos kapojo žodžius pabrėždamos “r” ir “g”) ir metalinėse baltai nudažytose lentynose tvarkingai išrikiuotus šimtus tokių buteliukų. O Dieve! Kai kurie iš jų buvo tušti!!! (…) Grįžau namo susirūpinęs, bet nenusiminęs. O ko liūdėt? Juk išėjau atostogų ankšciau laiko! Sėdau prie savo triukšmadario (kompiuterio suprask) ir ėmiau ieškoti pramogų. Nesėkmingai. Net Skype Me rėžimas nepriviliojo aukų, o mIRC’as jau ir taip per gerklę lenda… Pats gi nekalbinu… Pasikėles mat 
Pradėjau svarstyt. Po kelių sekundžių lioviausi, bet atrodė, jog tai truko dar penkias minutes. Įsijungiau Operą ir adreso laukelyje surinkau blogger.com. Kokia maloni naujiena – beta jau nebe beta, naujos opcijos ir galimybės. Ak. Fu! Nėra gražių šablonų. Ir iš vis. Sunku rašyti ten, kur seniau bandei, bet šnipštas gavosi. Užslaptinau visas blogger’y esančias savo rašliavas (ištrinti nekilo ranka) ir pradėjau svarstyti apie šį tą nauja. MaiSpeisą Nemeluosiu, ir jame buvau pridirbęs. Net du account’us. Ech… Vienas taip ir liko, nes nebepamenu password’o. Tiek to. Užtat kitą ištobulinau iki iki. Tai truko pusantros dienos. Pasitelkęs visą kantrybę ir kruopštumą knisausi su įvairiausiais MySpace editor’iais ir generator’iais, kol pagaliau pasiekiau norimą rezultatą. Atrodė, jog nusiraminau, tikslas pasiektas, aš turiu padorų tvarkingą layout’ą, nedraskančią akių spalvų gamą, šiokį tokį savęs aprašymą ir augantį draugų skaičių. Cha Tyčia ar netyčia vėl užsisvajojau apie internetinį dienoraštį. MaiSpeise parašiau tris post’us, bet tasai žmogui būdingas nepasitenkinimas turimais dalykais ir esama padėtimi, troškimas turėti daugiau ir geriau bei pralenkti ar bent pasivyti užkietėjusius bloger’ius, kitaip sakant, tai, kas skatino žmonijos pažangą, tasai progreso varikliukas, taip pat pradėjo burgzt mano galvoje. Ir ką? Pats nustebau kaip pradėjau kreivai žiūrėti į skurdų savo blog’o apipavidalinimą ir patraukiau ieškoti kažko prašmatnesnio. Mano klajonės, trukusios tris dienas, užsibaigė čia Bet ar tikrai? Prieš pusvalandį užsiregistravau virb.com… – Mama, aš kraustausi į internetą!
Kelionė į laiko ir Visatos begalybę už 16,90Lt
Published Kovas 20, 2007 Apžvalgos , Literatūra Leave a CommentČia Laikas dar neprasidėjo. Šviesa ir gyvybė pertvarkys šią tuštumą, kai dauguma dabar šviečiančių saulių bus seniai užgęsusios.
Šiek tiek daugiau nei prieš savaitę perskaičiau garsiąją fantastikos klasiką Arthur C. Clarke “2001 metų kosminę odiseją” ir kilo noras kažką apie tai parašyti. Turint galvoje, kad negaliu prisiverst mokintis, o tik įstengiu sėdėt ir spoksot į vieną tašką ir nesėkmingai gaudyt slidžias minčiu nuotrupas, kažkoks protinis darbas bus tik į nauda (štai kas nutinka, kai beveik dvi savaites praleidi namuose ir nekiši nosies laukan).
Taigi.
Pirkau knygą Vilniui, už gana padorią 16,90Lt kainą, prieš tai nusiziurėjęs ją “Tyto Alba” leidyklos sveitainėje ir vos atsispyręs pagundai užsisakyti ją internetu. Nedelsęs ėmiau ją skaityti. Gardu Nepaslaptis, kad buvo patingėta iš naujo verst knygą iš anglų į lietuvių kalbą, o pasinaudota senu, dar tarybiniu tekstu. Komentatorių nusiskundimai leidyklos svetainėje (dabar apsilankius, paaiskėjo, kad jie ištrinti) man pasirodė kvaili – koks skirtumas, kada knyga išversta? Jos vertė nenukenčia. Tikėtis kažko naujo senoje knygoje (JAV išleista berods 1968 m.) juokinga. Beje, aš nepajutau jokio seno vertimo trūkumų. Arba tiesiog priešankstinis nusistatymas įtakojo mano dėmesį skaitant knygą
Turinio neaptarinėsiu. Tačiau, tie, kurie matė filmą, atras daug naujų įdomiu smulkmenų ar netgi ne smulkmenų bei faktų. Iš esmės Kubrick’o ekranizacija nuo knygos nesiskiria. Bet. Juk įdomu, kas nutiko Deividui Boumenui po kelionės pro žvaigždžių vartus? Manau, kiekvieno mokslinės fantastikos mėgėjo pareiga yra buti mačiusiam tiek filmą, tiek skaičiusiam romaną. Juolab, kad po filmo knyga skaitosi daug lengviau ir įdomiau, nes nereik per daug sukti galvos besistengiat suvokti kaip turetų atrodyti septinto-aštunto dešimtmečio ateities vizija.
Pabaigai.
Dabar svajoju į rankas paimt tris “Odisėjos” tęsinius: “2010: Odyssey Two” (1982 m.), “2061: Odyssey Three” (1987 m.) ir “3001: The Final Odyssey” (1997 m.) Galbūt kada ir nušvis tokia laimė.. O šiai akimirkai užteks ir Japeto nuotraukų JPL fotografijų galerijoje.
Skaityta.lt apžvalga.
Komentarai