Neskubėdamas žingsniavau namo iš parduotuvės ir kramsnojau kukuruzus, kai staiga netikėtai mano mėgavimąsi saldžiais traškančiais ir lipniais kukuruzų rutuliukais nutraukė tai, ką išvydo mano akys. Sustojau. Tankiai sumirksėjau, bet vaizdas nedingo. Tai nebuvo miražas, tai buvo kraupu. Vargšas automobilis ir dar didesni vargšai šalia esančio namo gyventojai. Vargšai tie, kurie turės šią laužo krūvą išgabent, vargšai tie, kam ji atiteks. Vargšas aš ir vargšai visi nelaimingi Žemės žmonės. Patys $ikam, atsiprašant, į savo pačių kiemą ir verkiam, kad Žemė užteršta… Šlykštu!
Žvelgiant iš meninės, estetinės bei kompozicinės pusių, visa scena priminė kažkokią kraupią Kalėdinės atvirutės parodiją…
0 Responses to “Atvirutė”