Koks kvailys užuot ruošęsis už kelių dienų ateisiančiai anglų kalbos įskaitai rašo niekam neįdomias ir neaktualias rašliavas, kurias talpina internete ir tiki, jog daro kilnų darbą? Tiesa kartais per daug žiauri, kad į ją būtų galima nekreipti dėmesio. Tad aš ką tik į ją atkreipiau dėmesį ir mano sąžinė švari. Ir vis dėl to kaip sunku save apgaut…
Vakar pasikasiau galvą ir iš jos ant stalo iškrito kažkas mažas ir žalias. Iš pradžių netgi išsigandau ir vos susivaldžiau neužtvojęs tam mikroskopiniam spurdančiam sutvėrimui, tačiau mintis apie išterliotą stalą mane sustabdė. Tada jį švelniai bakstelėjau ir jis apsivertė ant kojų. Dar baksteltas, pajuto pavojų ir pasislėpė po šarvais. Po kiek laiko nedrąsiai kyštelėjo laukan antenas ir įsitikinęs, jog pavojus bent jau laikinai nebegresia, pajudėjo pirmyn…
O šiandien mačiau skelbimą, jog kažkas ieško pamesto šuns. Aprašymas atitiko tą, kurį mačiau gal prieš savaitę. Mažas ir bailus liesas keturkojis gailiai inkšdamas blaškėsi vidury gatvės ant tilto tarp mašinų. Paskui kaukdamas iš baimės kažkur dingo…
Beje, nusprendžiau laikytis dietos. Sakykit ką norit, laiku susirūpint reikia visada pačiam. Ir viskas prasidėjo nuo jos šokoladų ir saldainių… Bet būtų kvaila skųstis. Esu persisotinęs laime 
Kalbinsiu A rytoj pabėgiot…
Komentarai