Atostogos atostogos atostogos. Koks nuostabus ir koks nenaudingas tai laiko periodas. Į atostogas dedame savo viltis ir lūkesčius. Iš esmės tikimasi trijų dalykų: išsimiegojimo, nieko neveikimo ir… Koks trečiasis? Joks. Jis neįvardijamas, nes niekada neįgyvendinamas. Tai tikėjimas, jog atliksi tai, ką galima atlikti tik turint marias laisvo laiko. Deja, marios laisvo laiko neigiamai veikia smegenis, nes šios nori pailsėti nuo įtempto darbo, sprendžiant logaritmines nelygybes ir bandant išrinkti A dovaną gimtadienio proga. Jos atsijungia. Taip tas kažkas ir lieka nenuveiktas. Jis atidedamas ateičiai, tai yra kitoms atostogoms, ir kiekvieną kartą viskas kartojasi iš naujo ir pasibaigia taip pačiai ir niekas niekad nieko nepakeis.
O dabar netgi ne atostogos. Tai laisvadieniai. Laisvadieniai irgi yra negeri dalykai ir daug kuo primena atostogas. Skirtumas tik tas, jog jie daug kartų trumpesni už atostogas, todėl išvis yra žalingi ir taip jau sužalotiems ir chemikalų užterštiems žmonių organizmams. Nes jie per trumpi išsimiegojimui ir nieko neveikimui. Tinka jie nebent alkoholio vartojimui ir dainoms už stalo, nukrauto alkoholiu. Taip bent jau mãno daugelis mano pažįstamų, taip pat giminės, draugai, klasiokai, kaimynai ir netgi šalies, kurioje gyvenu, vyriausybė. Todėl ji ir sugalvojo laisvadienius…
O jei be išvedžiojimų, tai man žiauriai nuobodu. Jeigu pradėsiu ruošti namų darbus, bus dar nuobodžiau. Todėl, kaip ir kita didžioji mano amžiaus žmonių dalis, sėdžiu prie kompiuterio ir vėjais leidžiu gražiausias ir produktyviausias savo gyvenimo akimirkas. Įnikęs į blog‘ą, kuriame jau lankėsi 546 tokie pat ydų apsėsti internautai, ieškantys nusiraminimo ir veiklos troškulio numalšinimo. Tingūs žmonės visada ieško, kuo užsiimti…
Ak, tie laisvadieniai…
jo kai per daug laisvo laiko galima nuvažiuot nuo proto…