Šnipų technologijos pritaikymas kosmonautikoje prieš kelias dienas leido padaryti keistą atradimą. Niekas nieko panašaus anksčiau nebuvo matęs. Na, gal tik Žemėje… Bet juk Žemė yra visai kas kita. Ji juk mūsų, o Marsas – niekeno. Jis toli, mažas, sausas, šaltas ir raudonas. O dabar bus dar ir skylėtas. Štai įrodymai:
„Na ir kas…“ – pasakysi. – „Mačiau dar ne tokių skylių!“ 
O šimto metrų skersmens, neišmatuojamai gilią ir didelę? Tokią gilią, jog šviesa, patekusi į jos gelmes, prasmenga joje ir neatsispindi nuo jokio dugno – jis tiesiog per giliai. Be to. Tokių skylių rasta dar šešios (taigi iš viso jau septynios) ir visos jos pavadintos moterų vardais (įdomu kodėl?): Dena, Chloe, Wendy, Annie, Abbey ir Jeanne.
Buvo manoma, jog dulkėta Marso atmosfera išsklaidys pakankamai šviesos ir detalesnės HiRISE fotografijos parodys, kas slypi skylių dugne, tačiau jokio dugno nesimatė. Skylės buvo tokios pat juodos. Išvada: jos gilios ir jos didelės.
Iki šiol domėtasi tik planetų paviršiumi. Detalesni gelmių tyrinėjimai apsiribojo tik bandymu sukrapštyti kiek nors informacijos apie grunte įšalusį ledą. Dabar suksim galvas, kaip nufotografuoti skylių dugną. Jei toks išvis yra… Gal mariečiai sulindę po žeme? 
Prie branduolio, kur šilčiau?
Komentarai