Kokios nuotaikos apima žmogų išėjus iš egzamino laikymo patalpos? Visų pirma tai palengvėjimas. Taip buvo ir man. Galvą vis dar tebeskaudėjo, nuo tada, kai iki egzamino pabaigos buvo likusi valanda, tačiau savijauta palaipsniui gerėjo. Iki trečios valandos dienos kažkur išnyko ir tas nesmagus kūno virpėjimas ir lyg tai kažkoks trapumo jausmas. Gal tai tebuvo paprasčiausias išsekimas… Man dar niekada neskaudėjo galvos nuo galvojimo. Tikriausiai aš nesu pratęs taip įtemptai tai daryt… Bet velniop tuos egzus! Matiekai – ate! Iki rudens. Bet jau nebebus taip kaip buvo, nes viskas bus visai kitaip. Labai tikiuosi. Lik sveikas matematikos kabinete. Likit sveikos nudžiūvusios nuo druskos tirpalo, kurį į vazonus kažkada tai pylėm, gėlės jame. Ir lik sveikas suole, kuriame aš sėdėjau ir kurį peckinau tušinuku bei visaip kitaip darkiau… Sako, jog paskui norėsiu grįžt. Kad labai jau tuo abejoju. Ko ten grįžt? Žiūrėkit, koks negražus pastatas (tas baltas).
0 Responses to “Negrįšiu”