Mano pusbrolis dantistas ir gyvena sau smagiai Didžiojoje Britanijoje. O dantistas, turėjęs man šiandien plombuoti skylę dantyje, gyvena Lietuvoje, todėl nesmagiai jautėsi ir pranešė, kad priimti manęs šiandien negalės. Bet ar jį galima kaltinti? Taigi, sutrumpinęs vizitą miesto centre valanda, iškart patraukiau ieškoti spaustuvės. Kiek laiko trunka atspausdinti 13 puslapių su nespalvotais paveiksliukais spaustuvėje? Vos kelias minutes. O kiek laiko trunka pasiruošimas spausdinimui? Dar trumpiau. Bet tik ne šiandien. Šiandien turėjo neveikti spausdintuvas, o suradus veikiantį, šis būtinai turėjo dešimt minučių ūžti, burgzti ir braškėti, tuo tarpu įkyriai mirksint užrašą displėjuje „warming up“. Praėjus pusvalandžiui, išėjau iš spaustuvės ir patraukiau namo. Pakeliui gavau įsitikinti koks nenuspėjamas ir apgaulingas yra gamtos elgesys. Pasirodo graži saulėta vasaros diena per keletą minučių gali pavirsti į niūriai pilką ir vėjuotą, o netrukus vėl džiuginti šiluma ir šviesa lietaus pavojaus įbaugintus miestiečius. Štai ką užfiksavo mano telefono akyloji akis.
Didesnės raiškos (1487 x 1021 px) nuotrauką galima rasti čia. O panašių dangaus anomalijų fotografijas išvysite štai va čia.
O moralas tame, kad visuomet reikia su savimi turėti kokią nors vaizdo fiksavimo priemonę. Net jei eini tik pas dantistą.
0 Responses to “Pakeliui namo…”