Vakar man prasidėjo vasaros atostogos! Skamba keistai, bet taip jau yra, ir tai visai ne koks nevykęs pokštas ar pavėluotas įrašas. Tiesiog vakar laikiau paskutinius stojamuosius ir dabar jaučiuosi kaip niekada laisvas ir ramus, nes nuo manęs niekas nebepriklauso, padariau viską, kas buvo mano jėgose. Jei neįstosiu – ką gi… Gyvenimas juk dar net neįpusėjęs, o į Seimą patekt nereikia aukštojo. Tik mokėk laižyt kitiems sėdynes ir tūkstantinė pensija jau tavo kišenėje. Išlaidos dantų pastai atsipirks. Kas moka greitai suktis, tam viskas įmanoma… Ruošiuosi kelių savaičių bėgyje parašyti atmintinę tiems, kurie siekia studijuot architektūrą, t.y. ką reikėtų žinoti, prieš stojant ir kaip įstot. Aš viso to nežinojau ir buvo tikrai sunku. Dar dabar nesu tikras ar įstosiu, tačiau jau žinau, ką daryčiau kitaip. Taip ir norisi padidint konkurenciją tarp stojančiųjų, suteikti šansą ne tik dailės mokyklų auklėtiniams ar 100-tukais baigusiems. 
Jei jau prakalbom apie planus – planuoju įsigyt iMac kompiuterį. Nežinau nei kada tai bus (greičiausiai rudenį) nei kokios įstrižainės jį rinksiuosi, tačiau žinau viena – bus labai brangu. Taip pat žinau, kad jei nepradėsiu dirbti, gali tekt iMac pamiršt iki Kalėdų, nes su pinigais, kaip visada, vienos problemos. Jų vis per mažai ir per mažai…
Aha, ir aš labai daug staigmenų sužinojau dieną prieš stojamuosius į architektūrą. Beje, kalbant apie dailės mokyklą baigiusius - tas ne itin padeda, kai aplinkui visi iš Meninio Ugdymo Centro ar Jaunųjų Architektų Mokyklos. Aš, tarkime, net ir dailės mokyklą dešimtuku baigęs visiškai nebuvau pasiruošęs architektūrinei kompozicijos užduočiai. Bet kuriuo atveju, nenusimink. Aš irgi neliūdžiu, nes, pasirodo, ne aš vienas toks :).
Dailės mokyklas baigusiems skaičiuojant konkursinį balą pridedama papildomų balų, todėl šansai įstot tikrai padidėja. O jaunųjų architektų mokyklą aš lankiau, bet tik nuo 12-tos klasės ir ji man kažkiek padėjo. Bet tik kažkiek.
Apsispręsti būti architektu reikia labai anksti, nes stojamieji reikalauja daug dalykų, kurių net per vienerius metus sunku išmokt…
P.S. komentarus eina rašyt, bet įjungtas jų moderavimas, todėl turiu visada juos patikrint
reikia keist nustatymus 
Aaa, matai, tada tu jau žinojai kaip reikia atlikti architektūrinę užduotį :). Iš esmės studijuoti architektūrą aš apsisprendžiau visai neseniai, bet ypatingai ruoštis neturėjau laiko. Iš esmės ir nelabai reikėjo, pakako tik prisiminti daugelį dalykų. Aišku, nustebino teorijos testas, tokio lygio užduočių nesitikėjau. Scenografija, lietuvių tapyba (ta, kuri buvo klausime), mano nuomone, yra daugiau pažintinio, negu privalomo tipo. Ai, tiek jau to :), neatsakiau į daug klausimų.
Piešimas nebuvo naujienas, tik truputėlį pavydžiu tiems, kurie piešė kėdę, man teko Antinojas. O dar ir lipnią juostą namie pamiršau :D.
Mum buvo sakoma, jog mokytis teoriją reikia iš 11-12 klasės meno istorijos vadovėlių, bet teorijos testo metu paaiškėjo, jog to, kas buvo knygoje teste nieko panašaus nesimatė. Tai tiek. Teko nusivilt. Bet šiokį tokį bendrą supratimą įgijau ir 7 iš 10 klausimų atsakiau.
Spėju, jog ir suklupau ties klausimais iš Lietuvos meno istorijos.
O aš pavydėjau Antonijaus… Galvą nupieši vienaip ar kitaip. Kėdę, kaip mums ir kartodavo dėstytoja, nupiešti atrodo lengva, o iš tiesų netgi sunkiau. Nors nežinau kaip tau, nes baigei dailės mokyklą.
Daugelis ją pamiršo.