Vienas iš dažniausiai mano lankomų blogų (o tokių tėra vos keletas, deja) yra Pick the Brain, kuriame gali rast visokios įdomios informacijos apie produktyvumą, našumą, savęs tobulinimą, laisvalaikio planavimą ir panašius dalykėlius. Trumpai - viską, kas siejasi su įvairių gyvenimo sričių optimizavimu bei valdymu. Man tai gana aktualu, nes (tai anokia paslaptis) pats esu gan išsiblaškęs ir dirglus. Jau senokai pastebėjau, jog kai kurie dalykai man ne tik trukdo mąstyt, bet ir veikia mano nuotaiką. Pavardinkim.
Pirmąją vietą skirti norėčiau netvarkai (nes dabar ji pas mane labai akivaizdi). Netvarka lemia labai daug, nes: pirmiausia sulėtina darbo tempą (netvarkoje sunku rasti tai, ko ieškai); antra ji blaško dėmesį ir nuolat kliudo ramiai minčių tėkmei (begalvojant žvilgsnis ima klydinėti nuo vieno netvarkingai numesto daikto prie kito; nepajunti kaip imi maigyti rastą rašiklį ar kramsnoti pieštuką; galiausiai susivoki, jog spoksai tuščiu žvilgsniu į vieną tašką, o galvoje švilpia vėjai).
Tada seka muzikos klausymas. Kuo ji vargšė nusikalto? Jei kyla toks klausimas, esi vienas/a iš tų, kurie/ios teigia, jog tinkamai parinktas muzikos stilius netgi padeda susikaupti ir nuveikti visus darbus. Ir tai tiesa, jei tie darbai nereikalauja įtempto protinio aktyvumo. Plaudamas indus ar tepdamasis sumuštinį aš taip pat galiu klausytis triukšmingo roko, o prigulęs atsipūsti nedvejodamas klausausi tik ambient garsų. Bet tik ne dirbant. Kai smegenys jau ir taip apkrautos, papildomos užduotys (o muzikos klausymas ir yra užduotis smegenims) tik sulėtins pagrindinį atliekamą darbą. Pastebėjau, jog net rami muzika trukdo aiškiai ir tvarkingai dėstyti mintis rašant blog’ą (ką tik užčiaupiau Winamp‘ą).
Televizorius trukdo panašiai kaip muzika. Jis blogesnis tik tuo, jog atitraukia dar ir žvilgsnį. Taip sugaištama dar daugiau laiko. Bedirbdamas prie įjungto televizoriaus imi užmišti ką galvojai prieš akimirką, o susigražinti prarastą mintį trukdo be perstojo klykiančios reklamos ir mirksintis visomis spalvomis ekranas.
Toliau seka prastas apšvietimas. Jau kelios savaitės kaip mano stalinė lempa nenaudojama, nes neprisiruošiu nupirkti jai naujos lemputės. Žinau žinau… Po šio įrašo iš karto lekiu jos pirkt – nebūtina man to aiškinti. Akivaizdu, jog prastas apšvietimas kenkia regėjimui, bet tai ne viskas. Darbas prieblandoje vargina ir mąstymą. Tik tokioje aplinkoje, kurioje aiškiai matai ką veiki, gali ir aiškiai galvoti.
Paskutinis, bet taip pat labai svarbus, o daugumai aktualiausias dalykas, yra valgymas prie kompiuterio. Nežinau kaip jūs, bet aš jau pasimokiau. Nėra nieko nuobodesnio ir šlykštesnio už klaviatūros valymą, kada išlupus visus klavišus, randi prieš pusę metų čionai įkritusią raziną ar jautienos kepsnio gabaliuką. Sakyk NE valgymui prie kompiuterio! Tai ne tik nehigieniška, bet ir pavojinga sveikatai, nes benaršant internete, stebuklingai dingsta sotumo jausmas (pats patyriau) ir padidėja grėsmė prisiauginti papildomus kilogramus. O jų visi taip bijo ir nenori…
Tai tiek pasamprotavimų apie tai, kas man trukdo susikaupti. Gal dar reikėtų paminėti ir blog‘ą… Dažnai apima panika, jog mano rašliavos niekam neįdomios ir juokingos. Tada metu visus darbus ir lekiu ieškot sensacijų internete, kurios galėtų dominti skaitytojus. Tik kažką parašęs nusiraminu… Ar aš rimtai sergu?
Komentarai