Vakar važiavau į Kauną registruoti atestato. Viskas praėjo gana sklandžiai, eilės nebuvo labai didelės, o KTU geltonieji asistentai visai paslaugūs (ypač panelės; vaikinai kažko apsiblausę). Užšnekino matematikos dėstytojas, sėdėjęs pačiame registratūros stalo gale. Išsiguodė, jog studentai “dėję” ant mokslų, paskaitų nelanko, nesistengia, praktikuoja “praslydimo” taktiką dar naudotą besimokant mokykloje. Vaizdavau susirūpinusį ir pritariamai lingavau galvą. “Baisu baisu… O ką padarysi… Toks jau tas jaunimas dabar… Tokie laikai… Baisu baisu…” Labai nudžiugau, kai pasakė, jog architektūrą studijuojantiems matematikos reikia mokintis labai nedaug. Neslėpsiu, jog esu alergiškas lygtims ir trigonometrijai. Man jos sukelia didelį žiovulį ir mieguistumą. 
Nors gal nederėtų savęs taip nuvertinti. Atrodydavo, jog viską suprantu ir gerai darau. Tik atsakymai būdavo klaidingi… Kaip būtų gerai, jei įstočiau architektūron…
Dieve… Jeigu Tu iš tiesų esi, padaryk taip, kad įstočiau į architektūrą. Jeigu išpildysi šį norą, prižadu kasdien susitvarkyti savo kambarį, neužkrauti desktop’o nereikalingomis ikonomis, uoliai sportuoti iki tol kol pajėgsiu ir taupyti popierių, kad išsaugočiau atogražų miškus nuo kirtimo. Amen.
Išgirdo? O jei naudočiau didesnį šriftą? Žinau, niekas nepasikeistų… Dievo negalima nieko prašyti, nes jis viską jau ir taip tau yra suplanavęs. Tai, žinoma, jokia priežastis plaukt pasroviui. Tik negyvos žuvys taip daro. Aš dar pasitaškysiu!
Vat ir aš galvoju, ar jis yra. Ar yra likimas? Nes iš esmės dažnai manai, jog pats viską valdai, bet paskui įsitikini, kad nė velnio - tave “kažkas” valdo. Arba atvirkščiai. Suplanuoji, bet atsitinka kaip turi būti. Neplanuoji - įvyksta taip, kaip žinai, kad įvyks. Kaip sakoma “dievas juokiasi, kai žmonės planuoja”. Gal. Nesiginčiju.
ir apie dievo egzistavimą… apie tai kalbėjo daug filosofų. įdomi išvada iš jų seka ta, jog jeigu teigsime, kad dievas yra - tai turėsime įrodyti. Jeigu negalimo to įrodyti - galime teigti, kad jo nėra. Ir jeigu teigsime, kad jo nėra - mums reikės įrodyti ir pastarąjį teiginį, o nesugebėję šio įrodyti savaime aišku, kad patvirtinsime jo egzistavimą… va taip… F I L O S O F I J A (kas čia nesimoko?:)) )
Oi kaip man nepatinka kalbėt apie Dievą. Jau gailiuos, kad paminėjau jo vardą.
Nemėgstu šios temos, nes nieko joje nenusimanau - a nei Bibliją tyrinėjau, a nei tikintis esu, a nei mačiau jį… Pamatyčiau - įtikėčiau. Būsiu išvadintas trumparegiu, materialsitu ir t.t., bet ką padarysi. Tikriausiai toks esu. Svarbiausia nepamint kito įsitikinimų ir turėt savuosius. 
O filosofai tegu toliau gimdo gudrias mintis, jeigu jiems nuo to geriau :)) Dievui (jei jis egzistuoja) jų pamąstymai tikriausiai kelia tik kreivą šypseną :)))
O man šokiruojantys stojamųjų rezultatai :D. Bet vis dar turiu šansų, pakankamai neblogai išlaikiau valstybinius egzaminus. Tikiuosi visi pasieksime savo tikslą :).
teisingai. svarbiausia turėti savo tiesą. jos laikytis. ir ją ginti. O apie filosofus ir kitus panašius dalykus turiu savitą nuomonę. cituoju save (iš senojo blog’o): “Tiesą sakant, skeptiškai vertinu filosofiją ir pačius filosofus-mokslininkus (neabsoliutinu savo teiginio, darau išvadą tik iš savo asmeninės patirties), kadangi kai kurie, laikantys save filosofais vaikšto kaip gaidžiai manydami, kad viską žino, o iš tikrųjų tėra paprasti gaidžiai mokantys giedoti.” just.