Pasiguodimas #2

Pastarosiomis dienomis išgyvenu ne pačius geriausius laikus, nes, kaip ir kiekvieną vasarą, virš manęs butą renovuoja kaimynai. Jau keleri metai iš eilės nebestebina šis faktas, nebeklausiu savęs, kodėl kažkam gali to reikėti ir, svarbiausia, kaip kažkas gali sau tai leisti? Buto remontas nepigus dalykas, ypač kai užsimoji pakeist visą interjerą nuo grindų iki pat lubų. Taip pat tai tikras galvos skausmas aplinkinių butų savininkams, o labiausiai man, nes remontuojamas kambarys yra virš manojo, o šiuo metu, atrodo, keičiama kaip tik grindų danga. Galvą plėšantis gražto ūžimas nuo pat ankstaus ryto iki pat vėlaus vakaro tikrai nėra tas garsas, kuris padeda atsipalaiduoti ir pasidžiaugti paskutinėmis vasaros atostogų dienomis. Ech… O ką darysi? Aš ir gal kada nors galėsiu sau leist kasmet darytis remontus. Nežinau, kodėl man to galėtų reikėti, bet negi kas to savęs klausia, kai turi šlamančių per akis? Ne. Tada gyveni kaip nori ir už kiek nori ir nusispjaut ant nepatenkintų kaimynų ir viso pasaulio…

Goodbye Windows hell and hello Mac heaven!

Seniai ir bebuvau čia užsukęs. Ilga istorija… Na, o jei trumpai, tai kaltas buvo mano senasis “pisiukas”, prie kurio praleista kiekviena akimirka man metų metus vis labiau ir labiau ėdė nervus, kol pagaliau, vieną mielą popietę, benaršant internete ėmė ir pasirodė štai toks ekranas:

Na, bet nieko, vėliau kompiuteris veikė kaip veikęs: striginėjo, lėtai paleidinėjo programas, be jokios aiškios priežasties imdavo ir užstrigdavo… Viskas buvo kaip ir seniau. Bet štai vieną vakarą įjungti jį išėjo tik per safe mode rėžimą. Ką galėjau tą persikopijavau į kompaktinius diskus, tada atėjo draugas (kurio tapatybės dabar neatskleisiu, nebent jis to paprašys, norėdamas išgarsėti) ir perrašė man windausėlius. Labiausiai man nepatiko tai, kad neradom kažkokių tai tvarkyklių velniai žino kam. Jei atvirai, nemanau, kad kas būtų pasikeitę ir jas radus – kompas buvo taip morališkai pasenęs, jog užstrigdavo vien paleidžiant Skype. Jau nekalbu apie 5 minutes trunkantį jo įjungimą… Be minėtųjų tvarkyklių man nėjo žiūrėti filmų – vaizdas buvo prastos kokybės ir labai striginėjo. Gerai buvo tai, kad jau ėjo trečias mėnuo kai taupiau ne kam kitam, o mac’ui. Laukiau, kol Lietuvoje pasirodys naujieji iMac kompiuteriai, nes maniausi neblogai išlošiąs kai bus nupiginti dabartiniai modeliai. Taip ir būtų nutikę, jei nebūčiau pavėlavęs viena para. Kai nusigavau iki iDeal, paaiškėjo, jog visi senieji 20 colių ekrano iMac’ai buvo išparduoti už kiekvieną paklojant tik 3997 Lt. 17-inis manęs visai netenkino, o 24-ių colių nenorėjau, nes man jų buvo tiesiog per daug. Negalėjau įsigyti ir naujojo aliumininio 20 colių iMac’o, nes naujiesiems modeliams dar nebuvo patvirtintos kainos. Nusivylęs ir sugniuždytas sėdau į autobusą, važiuojantį į Kauną, kur tikėjausi Elektromarkt parduotuvėje Akropolyje rasti vieną vienintelį užsilikusį savo svajonių kompiuterį. Veltui dėjau viltis. Jo nebuvo. Tačiau radau naująjį iMac’ą, kuris buvo įkainuotas! 4399 Lt kaina tikrai nustebino. Tai tikrai buvo tiesa – Apple produktų kainos ėmė kristi. 4399 Lt buvo tik 402 Lt daugiau už 3997 Lt! “Velniop tuos keturis šimtus litų” tariau sau ir nupirkau jį. Dabar iš jo ir rašau.

Kokie įspūdžiai? Labai geri. Man sunku objektyviai vertinti sistemos darbą, nes tai daryčiau prisimindamas savo senąjį kompiuterį. Tačiau jausmas velniškai geras ir tegu mano sielą pasiims velnias jei kada nors nuspręsiu grįžti prie Windows OS.

Nacionaliniai darbo ypatumai

Šiandien yra šeštadienis. Vakar buvo penktadienis, o rytoj bus sekmadienis. O poryt bus pirmadienis, kada galbūt (pastebėjau, kad imu vis dažniau ir dažniau vartoti šį žodį) kas nors ims ir sutvarkys tą gigantišką duobę po mano langu!

Ji atsirado vakar, kai buvo penktadienis, ryte. Atvažiavo dėdės su daugybe technikos, patriukšmavo iki pietų, papietavo ir išsineždino dar apie 15:00. Jiems nusispjaut, kad duobę išrausė būtent prieš savaitgalį, kai daugiabučių automobilių stovėjimo aikštelės būna prigrūstos transporto. Koks išminčius darbus pradeda penktadienį? Jei išrausei duobę – būk žmogus ir užkask ją. Ir dirbk greitai, bl3t! Kažkoks absurdas.

Panaši situacija buvo kai važiavau laikyti stojamųjų į Kauną. Buvo remontuojamas (chem…) viadukas. Trys vyrai: du miega sunkvežimyje, vienas ant kastuvo pasirėmęs stovi ir kasosi tarpukojį. Jiems nusispjaut, jog į abi puses nuo užtvaros keliu driekiasi mažiausiai puskilometrio ilgio automobilių eilės. Ech… Pietų pertauka gi – šventa.

Kodėl laukiu antradienio ir kiti atsakymai

Rugpjūčio 7-oji – diena, kurios labiausiai laukia Apple fanai. Tą dieną kažkas bus paskelbta. Tas kažkas galbūt bus naujas iMac’as, nauji iPod’ai, galbūt dar kasnors…  Prakąstas obuoliukas vėl atsinaujins ir tai be abejo bus gražu ir stilinga. Bet va imu bijoti, kad antradienis nebus tokia jau ir džiugi diena kaip tikiuosi. Beveik galėčiau duot galvą nukirst, kad naujo iMac’o nesulauksim dar kelis mėnesius. Tas pats buvo su iPhone. Apie jo pasirodymo datą pranešta buvo iš anksto, ir parduotuvių vitrinose jis pasirodė tik birželio 29 d. Tad, naujas iMac’as dienos šviesą turėtų išvysti ne anksčiau kaip spalį. Liūdna, bet tokia tiesa. Antradienį geriausiu atveju tikiuosi išvysti kaip jis atrodys. Nesiruošiu jo pirkt. Ir per brangu ir laukt per daug tektų. Antradienis bus ta diena, kuri galutinai nulems mano ir taip jau priimtą apsisprendimą – nusipirkt iMac dar nepasibaigus savaitei. Na, jei nesukliudys kas. Koks žemės drebėjimas ar ateivių invazija. Tada užgaiščiau kelias dienas.

Kodėl John C. Dvorak džiaugiasi turėdamas Mac’ą?

Kodėl verslui labiausiai tinka Mac kompiuteriai?

Kodėl Styvas Jobs’as paskelbė mygtukams karą?

Kodėl jį atleido iš darbo?