Nacionaliniai darbo ypatumai

Šiandien yra šeštadienis. Vakar buvo penktadienis, o rytoj bus sekmadienis. O poryt bus pirmadienis, kada galbūt (pastebėjau, kad imu vis dažniau ir dažniau vartoti šį žodį) kas nors ims ir sutvarkys tą gigantišką duobę po mano langu!

Ji atsirado vakar, kai buvo penktadienis, ryte. Atvažiavo dėdės su daugybe technikos, patriukšmavo iki pietų, papietavo ir išsineždino dar apie 15:00. Jiems nusispjaut, kad duobę išrausė būtent prieš savaitgalį, kai daugiabučių automobilių stovėjimo aikštelės būna prigrūstos transporto. Koks išminčius darbus pradeda penktadienį? Jei išrausei duobę - būk žmogus ir užkask ją. Ir dirbk greitai, bl3t! Kažkoks absurdas.

Panaši situacija buvo kai važiavau laikyti stojamųjų į Kauną. Buvo remontuojamas (chem…) viadukas. Trys vyrai: du miega sunkvežimyje, vienas ant kastuvo pasirėmęs stovi ir kasosi tarpukojį. Jiems nusispjaut, jog į abi puses nuo užtvaros keliu driekiasi mažiausiai puskilometrio ilgio automobilių eilės. Ech… Pietų pertauka gi - šventa.

2 Responses to “Nacionaliniai darbo ypatumai”


  1. 1 erephas August 4, 2007 at 11:32 am

    Taip, pietų pertrauka - šventas reikalas. :P

    O šiaip, labiausiai nervina darbų neužbaigtumas. Prie mano namų neseniai įgriuvo asfaltas. Gatvę uždarė dviems savaitėms, nors darbo iš tikrųjų - tik užlopyti mažą skylutę.

  2. 2 piktas August 5, 2007 at 9:36 pm

    neparašei, kad užtvėrė dar iš vakaro ty ketvirtadienį, o dėl kelionės į Kauną tai kelias remontuojamas jau gal pusę vasaros + viadukas į vieną puse uždarytas. Jei čia ant kiemo nosį krapšto tai visiem tas pats, o kai uždaro europini kelią pusei vasaros tai iš vis viršūnė

Leave a Reply

You must login to post a comment.