Savaitgaliais miegu mažiausiai dešimt valandų ir šiltuose, švariuose pataluose voliojuosi kiek noriu… Pusryčiams visada geriu arbatą, kuriai pasigaminti nereikia ieškoti švaraus vandens… Valgau sumuštinius ir sausus pusryčius, kurių galiu nusipirkti parduotuvėje vos už kelių šimtų metrų nuo savo namų. Maistas negenda – ačiū už tai šaldytuvui. Į mokyklą eidavau pėsčiomis, nes ši stovėjo už 5 minučių kelio nuo namų. Į paskaitas taip pat nueinu pėsčiomis. Į darbą važinėsiu nuosavu automobiliu arba viešuoju transportu. Uždirbsiu pinigus, už kuriuos nusipirksiu maisto ir drabužių. Įsigysiu televizorių, žaidimų kompiuterį, antrą automobilį, įsirengsiu vonią, kurios grindys bus nuklotos brangia itališka keramika… Retas susimąsto, kodėl kažko siekia ir ar iš tikro jam to reikia. Dažnas nori būti geriausias darbe, geriausias sporte, trokšta naujausio kompiuterio, brangiausio automobilio… Siekiame neegzistuojančių dalykų, kurie yra tušti. Patys esame tušti. Neraginu atsisakyti galimybės maudytis kasdien ar piktintis asmeniu, sumaniusiu nuotėkų nuplovimui naudoti geriamą vandenį. Neraginu išmesti televizoriaus į atliekų konteinerį ir išsikraustyti gyvent į mišką. Miškų jau nedaug ir visiems ten vietos neužteks. Raginu tiesiog pamąstyt.
Nors ŽIV/AIDS plitimas yra jaučiamas visame pasaulyje, situacija Afrikoje yra pati kebliausia. 21 šalis, kurios turi didžiausią ŽIV užsikrėtusiųjų skaičių, yra šiame žemyne. Šis regionas pirmauja pagal naujų infekcijų skaičių: net 70 procentų visų pasaulio užsikrėtimų. 4/5 mirčių, sukeltų AIDS visame pasaulyje, 1998-ųjų metų duomenimis, įvyko būtent Afrikoje. Mažiausiai 95 procentai dėl AIDS tapusių našlaičiais vaikų buvo iš Afrikos, o tai yra 5500 laidotuvių per dieną. Didžiausi epidemijos mastai registruojami rytinėje ir ypač pietinėje Afrikos dalyse. Pasak UNAIDS organizacijos pranešimo, 2002-aisiais pasaulyje gyveno 40 milijonų žmonių, nešiojančių ŽIV virusą arba sergančių AIDS, iš kurių 28,5 milijonai gyveno Afrikoje. Mirčių, kurių priežastis buvo ŽIV/AIDS, visame pasaulyje buvo priskaičiuojama 3 milijonai, iš kurių vien 2,2 milijonai įvyko Afrikoje. Tuo tarpu, vaikų, kurie tapo našlaičiais dėl ŽIV/AIDS epidemijos pasaulyje buvo 14 milijonų. Iš jų 11 milijonų gyveno Afrikos valstybėse…
Ir taip toliau. Apie skurdą, badą ir kitką pasiskaitysite patys. Žinoma, jei prisiversite praleisti vieną savo mėgstamo serialo dalį ar 20 minučių pavėluoti prie pietų stalo…
Ir aš sakau, kad išmintis paprastume
Toli ieškot nereikia.
Taip. Žmonės siekia beprasmių dalykų ir dažnai gyvenimus praleidžia veltui. Įsivaizduoju, kaip sunku mirti, kai nieko neturi, išskyrus materialius daiktus ir kitų nuomonę apie save. Žmonės, susimąstykite, ar jums reikia materialių turtų, ar jums reikia įvaizdžio, ar reikia paskolų užgaidoms tenkinti? Nors ir griežti, bet teisingi Lucijaus Anėjaus Senekos žodžiai: “Visi tie užsiėmimai, kurie nedaro žmogaus geresnio, yra beprasmiai”. Ir kiekvienam vertėtų susimąstyti, ar judame teisinga kryptimi, ar siekiame tikslo, ir kas gi yra mūsų tikslas?
O dėl nepagydomų ligų pamąstykime. Ar žmonių skaičius dar neviršijo kritinės ribos? Ar ne per daug engiame motiną Žemę ir kišamės į Gamtos reikalus? Ar esame dori ir nesavanaudžiai?
Turbūt žmonėms, kaip ir kitoms išsikerojusioms populiacijoms, Gamta padės susireguliuoti nepagydomų ligų ir stichinių nelaimių pagalba. Pritardamas autoriui patariu susimąstyt…