taskurnubėgo

Jau rašiau apie beprotiškai dideles žvaigždes, su kuriomis palyginus mūsų Saulė yra juokingai maža ir net neįžiūrima. Šį kartą Saulę dar eis įžiūrėt.

Žaidimai su apšvietimu.

Kas nutiko po Didžiojo Sprogimo, kodėl tai nutiko ir kas buvo prieš jį?

Jūrų gyvūnai gali rasti bendrą kalbą ir su kita rūšimi. Neapleidžia jausmas, jog toje fotografijoje užfiksuota kažkas nuostabaus ir nepaprasto…

Prognozės naujiesiems Apple MacBook‘ams, pasirodysiantiems spalį.

Paslaptingi debesys, kuriuos sukelia žmogaus įtakota klimato kaita.

Šlykščiausia tema Windows XP aplinkai. Išlavintam skoniui.

Ir mokslininkai ne viską žino.

Pasaulio statistika realiu laiku.

Populiariausios nuotraukų redagavimo, dizaino, piešimo programinės įrangos istorija.

Kokio dydžio yra Žemė, palyginus su kitomis planetomis? Štai keletas paveiksliukų, kurie padės jums geriau susivokti dydžių skalėje.

Viršuje - mažiausios Saulės sistemos planetos (iš kairės į dešinę): Žemė, Venera, Marsas, Merkurijus, Plutonas. Pastaba: 2006-aisiais rugpjūčio 24-ąją, praėjus daugiau nei 70 metų nuo atradimo (1930 m.), Tarptautinė Astronomų Sąjunga atėmė iš Plutono planetos statusą. Planetos apibrėžimas štai čia.

Jupiteris > Saturnas > Uranas ≈ Neptūnas > Žemė > …

Taigi, Žemė yra penktoji pagal dydį Saulės sistemos planeta.

Saulė daug didesnė už Žemę, nors ir atrodo mažytė danguje dienos metu. 

O dabar surimtėkime. Yra daug didesnių už Saulę žvaigždžių. Sirijus (ryškiausia žvaigždė mūsų danguje po Saulės, Didžiojo Šuns alfa) > Poluksas (Dvynių žvaigždyno beta) > Arktūras (Jaučiaganio alfa).

O kaip žvaigždės, didesnės už Arktūrą? Ar tokių yra? Dar ir kaip! Antaris (Skorpiono alfa) > Betelgeizė (Oriono alfa) > Aldebaranas (Tauro alfa) > Rigelis (Oriono beta) > Arktūras > …

Tačiau yra ir už Antarį didesnių žvaigždių! Žiūrim.

Mes esam niekas! 

Šnipų technologijos pritaikymas kosmonautikoje prieš kelias dienas leido padaryti keistą atradimą. Niekas nieko panašaus anksčiau nebuvo matęs. Na, gal tik Žemėje… Bet juk Žemė yra visai kas kita. Ji juk mūsų, o Marsas – niekeno. Jis toli, mažas, sausas, šaltas ir raudonas. O dabar bus dar ir skylėtas. Štai įrodymai:

„Na ir kas…“ – pasakysi. – „Mačiau dar ne tokių skylių!“ O šimto metrų skersmens, neišmatuojamai gilią ir didelę? Tokią gilią, jog šviesa, patekusi į jos gelmes, prasmenga joje ir neatsispindi nuo jokio dugno – jis tiesiog per giliai. Be to. Tokių skylių rasta dar šešios (taigi iš viso jau septynios) ir visos jos pavadintos moterų vardais (įdomu kodėl?): Dena, Chloe, Wendy, Annie, Abbey ir Jeanne.

Buvo manoma, jog dulkėta Marso atmosfera išsklaidys pakankamai šviesos ir detalesnės HiRISE fotografijos parodys, kas slypi skylių dugne, tačiau jokio dugno nesimatė. Skylės buvo tokios pat juodos. Išvada: jos gilios ir jos didelės.

Iki šiol domėtasi tik planetų paviršiumi. Detalesni gelmių tyrinėjimai apsiribojo tik bandymu sukrapštyti kiek nors informacijos apie grunte įšalusį ledą. Dabar suksim galvas, kaip nufotografuoti skylių dugną. Jei toks išvis yra… Gal mariečiai sulindę po žeme? Prie branduolio, kur šilčiau?