Klausimai

Gyvenimas vienas duotas, todėl sunku stebėti kaip kiti žmonės jo nevertina. Turiu draugą. Ne, turėjau draugą. Turėjau iki tol, kol jis pasikeitė ir tapo tokiu, su kokiu nenoriu bendraut. Nors iš tiesų dabar tikrai negaliu pasakyti, ar jis buvo kitoks. Tikriausiai norėjau, jog būtų toks, kokio man reikėjo, ir tik dabar pamačiau tikrają jo asmenybę ir požiūrį į gyvenimą.

Pradėjau rašyt nusiteikęs teisti ir retoriškai klausti “kaip galima taip gyvent?”, tačiau dabar į galvą dingelėjo, jog neturiu teisės niekeno teisti ir smerkti. Kiekvienas gali rinktis.

Bet įdomu būtų sužinoti ir kitų žmonių nuomones. Kaip reikia nugyventi gyvenimą? Ar svarbu turėti užsibrėžtus tikslus ir svajones? Ar geriau visai nesistengti ir gyventi šia diena, negalvojant apie rytojų? Juk galiausiai abu keliai veda ten pat – į mirtį. Šia diena gyvenantis argumentuos savo pasirinkimą tuo, jog nemato prasmės kažką daryti, ieškoti, tobulėti, nes visa tai tik uždanga, slepianti gyvenimo realybę ir neišvengiamą likimą. Ambicingas žmogus tvirtins, jog prieš išeidamas kiekvienas turi kažką po savęs palikti, sukurti nauja, kad pasitarnautų ateities kartoms arba tiesiog turi nugyventi savo vienintelį gyvenimą taip, kad galėtų mėgautis visais jo teikiamas džiaugsmais ir malonumais. Tai kaip iš tikrųjų?

Susimąstęs Dominykas…

X log’ai

Su pagarba ir užuojauta. Kad auksinės mintys nenugarmėtų užmarštin. X.

X: mačiau šustrų gyvūnų – Ryklių
X: tu matei
X: ?

X: būsiu šiandien protingas, nestumsiu nesąmonių, išvis nesąmonių nešnekėsiu pažadu
X: būsiu rimtas ir santūrus
…
X: prižadu garbės žodis

X: Pist da best men – mano šūkis gyvenimo

X: nieko neveiki?
B: ne
X: aš tai veikiau
X: buvau gimtadienyje
X:
X: šeštadienį
X: o tu ką veikei vakar?
X: atr.
B: nieko
X: Tai prastai, aš tai turiu ką veikti, savaitgaliais aš kartais būnu muzikos siela
X: tai va, savaitgaliais aš net ir padainuoju, ką tu į tai?
B: nieko

X: reikia tik uždainuoti ir balsas atsiranda gražus

X: tai ką šiandien veikei?
B: koks skirtumas
X: aišku
B: atėjai tik šito debiliško klausimo paklaust?
X: išlieki kaip visada paslaptingas

X: tuoj parskris gandrai, ar lauki jų?
B: labai
X: aš irgi
X: bet labiausiai tai pempių

…
X: aš matęs kaime prie balos iš arti
X:
X: pasijaučiau pamatęs tuos paukščius lyg koks gamtininkas
X: kolekcionuojantis jų iškamšas
X:
X: geras ane?
X: gerai
X: užteks tų gamtininkų dienoraščių , einu aš valgyti iki
X: davai
X:
X: iki

X: aš šneku rimtai, visada
X: o ne nesąmones

X: aš mėgstu labai skaityti knygas , man jos suteikia džiaugsmo, įdomumo , ir pasitikėjimo savimi

X: nežinau
X: greičiausiai , tikiu tuo kuris geriau žino, bet nežinau kuris geriau žino
X: o rimtai tai kas ten žino geriau negu Ponas Dievas aukštybėse

X: turi mėgti mano komiškus klausimus, jie yra jėga

X: labas
B: labas labas
X: ką tu?
B: nieko…
X: aš tai kaip visada
X: laužau standartus

X: aš tiesiog esu savimi ir tiek
B: žinau
X: koks esu man ir tai gerai
X: tai va
X: tokia tat teisybė

X: kaip sekasi?
B: po senovei
X: tai kur tu dar esi?
B: pas tave už durų
B: pažiūrėk
X: kad nieko nėra
X: už tų durų!
B: o tu rimtai buvai nuėjęs pažiūrėt?
X: buvau
X: o iš tikro kur tu esi?

Apie tai kaip A kiaušinius dažo

2007.04.07 15:16, 9 aukštas, koridoriuje…
A – Nu ir atrodai, Dome, aik tu…
B – Ačiū ačiū!
C – Normaliai viskas. Tu irgi neblogai.
A – Tai aš apsikirpau.
C – Matyt.
A – Man irgi.
B – Čia Mykolas. (nusisuka)
A – Tai mano plaukai irgi ilgi buvo (rodo) čia žiaurūs man ant akių, va tiek nukirpo… Kaip Domės. Kaip neformalas.
C – Ki-tokie.
B – Štai ir neformalas.
(kambarinės šlepetės, treningas…)
A – Ko? (juokias)
B – Cheeky monkey… (užrašas ant maikutės) Ką reiškia?
A – Ką žinau… cheeky tai kažką… Skruostinga!
C – Šelmiška beždžionė.
A – Skruostinga.
B – Tau patinka skruostingos.
A – Nnne… Aa… Jei šitą maikę nešioju, tai nereiškia, kad man patinka. (žvilgt į B, žvilgt į C) Pavyzdžiui aš turiu maikę su smirnoff, bet aš to smirnoff gal gyvenime neragavęs.
B – …
C – Su kuo?
B – Smirnoff. Tipo… I pull with ice.
A – Šnopsas.
C – Ai…
A – Negėręs niekada smirnoff? Dar turiu prikolną maikę, dar gal tau tiktų. Ta… yra, kur šuo ir iš šiknos burbulas… Parašyta po apačia nevalgyk…
B – Don’t swallow your bubble gum. Einam pasidairyt pro langą… (iš tamsaus koridoriaus į balkoną, kur stovi dujinė viryklė) What the fuck?! Nevermind… (pro atvirą langą) Kokie toliai…
(C vengia objektyvo)
B – Taigi tu gražus!
C – Aš labai gražus… (nusikeikia)
A – Čia nėra nieko juokingo.
B – Tu irgi gražus.
A – Ačiū.
C – Dar save pafilmuok.
A – Jo, save nusifilmuok.
B – Telpa? Galva telpa?
A – Ore.
B – Pažiūrim kas orkaitėj. (atidaro) Labai daug riebalų.
A – Man reik eit kiaušinius dažyt.
B – O tai nuskutai prieš dažydamas?
A – (galvoja) Ne…
B – Tai gali kilt problemų…
A – Tai… Nekilo dar… Nesupratau.
B – A, tai tu ir plaukus kartu dažai.
A – Kokius plaukus? Pas mus kiaušiniai be plaukų. Mes be… plaukų.
B – A, čia jūsų šeimos bruožas…
A – Mes bekiaušiai… Kiaušinius dažom be plaukų.
B – Ai… Jūs perkat.
(A atidaro orkaitę, uždaro)
B – Nieko nepamiršai?
A – Kas?
B – Nieko.
A – Tai va tuos kiaušinius reiktų… ten biškį… (trina rankom delnais)
(B ir C juokiasi)
B – Padeda sesė?
A – Kas?
B – O sesė padeda?
A – Ai, jinai pagrindinė dalyvė…
B – O mama?
A – Jo…
B – O tau smagiau kai sesė dažo ar mama?
A – Kas?
B – O tau smagiau kai sesė dažo ar mama?
(A susimąsto)
B – Ar kai pats?
A – Supranti… Juos įmerki į dažytą vandenį… (juokias) Jų nieks nedažo, jie patys… nusidažo. Kai verda verda… (juokias) Nusidažo… (juokias)
(B ir C juokiasi)
B – Karočia… išjungiu…