taskurnubėgo

Per pastaruosius keturis mėnesius dar niekas manęs taip neatpalaidavo ir nevežė kaip senas geras išbandytas ir niekada neapviliantis visiškas nieko neveikimas. Keltis, kai jau verda pietūs, užmigti su tv programų anonsais ir baltu sniegu televizoriaus ekrane, dienų dienas daryti ką tik nori - tai yra absoliučiai nieko naudingo! Štai kas man teikia džiaugsmą po pirmojo semestro ir kas šiek tiek ima neraminti, nes sesija lyg ir jau prasidėjusi. Bet laiko dar yra. Darbas ne vilkas - į mišką nepa… O, tiesa. Su Kalėdomis, Naujaisiais Metais, su pirmuoju egzaminu! Laikas toks spartuolis. Jis sutirpsta kaip sniegas, kai darbų iki kaklo. Čia prieš savaitę kokią man buvo užplaukęs gailestis 2007-iesiems metams. Juk jų jau nebeliko. Jie tapo istorija ir niekas nenaudos jų esamajame laike. Tas pats su kiekviena diena. Jos data unikali. Bumbtels 2009-ieji ir 2008-ųjų taip pat neliks. Baba! Dar viena data tapo neįgali. Kokia netektis… 2007-ieji buvo visai nieko metai. Ne taip kaip 2006-ieji. O ką jau kalbėt apie 2005-uosius ar 2004-uosius… Apskritai, tai gyvenimas eina tik geryn ir geryn. Super. Bet čia tik mano nuomonė, kuri yra labai kukli ir tau, eilini pilieti, nieko neturėtų reikšti. Visai galimas daiktas, jog praeiti metai tau buvo tiesiog $ūdini. Būna. 2007-uosius prisiminsiu kaip metus, kurie buvo permainingi. Sutikau nuostabią merginą, laikiau egzaminus, baigiau mokyklą, laikiau stojamuosius, įstojau, pirkau naują kompą, studijavau, pradėjau klausytis Jimi Hendrix’o. Visai nieko metai. Tikrai visai nieko.

Kiek galima mokintis? Na, taip, visą gyvenimą. Bet jei atvirai, kartais galima ir keletą savaičių liaudiškai tariant “dėt” ant visko ir paskui žiūrėt kas darysis. Bet nesinori taip… Gal po sesijos? Pasiimt mėnesį atostogų ir po paskaitų netūnot įnikus į dalykus, kurių nesupranti ir nežinia kuriam galui bandai suprast. Juk projekuojant namą man nereikės išvedinėt kurios nors jo sienos lygties, kad sužinočiau atstumą nuo grindų iki lubų. O gal reikės? Jei kas žino, pasakykit man. Aš pasimetęs. O kur dar mano (ne)mylimiausias  dėstytojas, kurį eskizavau paskaitos metu ir tyrinėjau jo neatletiško sudėjimo ypatumus. Mano pieštukas vos laikėsi nesusivėmęs. Aš ir. Norėjau miego ir namo kitame mieste.

Šiandien nusipirkau neskanių saldainių “Big Ben”. Nepirkit, įspėju.

Ilgokai nerašiau, nes nebėra tam laiko. Žinau, žinau… Kai nori, tai ir laiko atsiranda Tačiau yra kaip yra. Bėdos su internetu, studijos, savaitgalinės kelionės į gimtinę… Tai tikrai ne atsisveikinimas visiems laikams. Tai atsisveikinimas tik tam tikram laiko tarpui. Iki pasimatymo!

Pastarosiomis dienomis išgyvenu ne pačius geriausius laikus, nes, kaip ir kiekvieną vasarą, virš manęs butą renovuoja kaimynai. Jau keleri metai iš eilės nebestebina šis faktas, nebeklausiu savęs, kodėl kažkam gali to reikėti ir, svarbiausia, kaip kažkas gali sau tai leisti? Buto remontas nepigus dalykas, ypač kai užsimoji pakeist visą interjerą nuo grindų iki pat lubų. Taip pat tai tikras galvos skausmas aplinkinių butų savininkams, o labiausiai man, nes remontuojamas kambarys yra virš manojo, o šiuo metu, atrodo, keičiama kaip tik grindų danga. Galvą plėšantis gražto ūžimas nuo pat ankstaus ryto iki pat vėlaus vakaro tikrai nėra tas garsas, kuris padeda atsipalaiduoti ir pasidžiaugti paskutinėmis vasaros atostogų dienomis. Ech… O ką darysi? Aš ir gal kada nors galėsiu sau leist kasmet darytis remontus. Nežinau, kodėl man to galėtų reikėti, bet negi kas to savęs klausia, kai turi šlamančių per akis? Ne. Tada gyveni kaip nori ir už kiek nori ir nusispjaut ant nepatenkintų kaimynų ir viso pasaulio…

Šiandien yra šeštadienis. Vakar buvo penktadienis, o rytoj bus sekmadienis. O poryt bus pirmadienis, kada galbūt (pastebėjau, kad imu vis dažniau ir dažniau vartoti šį žodį) kas nors ims ir sutvarkys tą gigantišką duobę po mano langu!

Ji atsirado vakar, kai buvo penktadienis, ryte. Atvažiavo dėdės su daugybe technikos, patriukšmavo iki pietų, papietavo ir išsineždino dar apie 15:00. Jiems nusispjaut, kad duobę išrausė būtent prieš savaitgalį, kai daugiabučių automobilių stovėjimo aikštelės būna prigrūstos transporto. Koks išminčius darbus pradeda penktadienį? Jei išrausei duobę - būk žmogus ir užkask ją. Ir dirbk greitai, bl3t! Kažkoks absurdas.

Panaši situacija buvo kai važiavau laikyti stojamųjų į Kauną. Buvo remontuojamas (chem…) viadukas. Trys vyrai: du miega sunkvežimyje, vienas ant kastuvo pasirėmęs stovi ir kasosi tarpukojį. Jiems nusispjaut, jog į abi puses nuo užtvaros keliu driekiasi mažiausiai puskilometrio ilgio automobilių eilės. Ech… Pietų pertauka gi - šventa.

Labas rytas. Prisipažįstu - aptingau. Ne tik kad nepuoselėju savo blog’o, dar ir nesigailiu dėl to. Na, gal šiek tiek. Tik tiek, kad prisiversčiau parašyti šį post’ą. Pastarosiomis dienomis iš esmės veikiu tik tris dalykus: skaitau, groju ir be tikslo naršau internete. Dar kartais išlendu iš savo urvo laukan, bet dažniausiai tik vakarais. Tuoj imsiu ir visai suvampyrėsiu. Vakar eidamas namo “susimušiau” su vienu tokiu, kaip čia geriau išsireikšt, em… šustręku. Pagrindinė tokių personų bėda, mano nuomone, yra smegenų neturėjimas. Todėl tie du smūgiai į jo šustrą snukį, jam tikriausiai proto neįkrėtė… Dabar priešais mane ant stalo sau lėtai ir kvapniai rusena cinamono kvapo smilkalai. Dar niekad nieko nesmilkiau, visai nieko. Labai ramina.  Už lango lyja, tad šiandien tikriausiai dar ką nors parašysiu. Bet visiškai nepažadu. O, ir dar šiandien mano gimtadienis. 19-lika. Paskutniai “-iolika”. Visai neliūdna… Na, truputį…

Klausau Queens of the Stone Age - Misfit Love

Taip taip taip! Nuo šiandien aš oficialiai ir drąsiai galiu visiem girtis - studuojuosiu architektūrą. Štai koks laiškas atėjo.

Pranešame, kad Jūs esate kviečiamas(-a) studijuoti:
Studijų programa: architektūra
Fakultetas: Statybos ir architektūros fakultetas
Aukštoji mokykla: KTU
Priimtas su finansavimo pobūdžiu: DVF
Pageidavimo numeris: 1
Priėmimo numeris: 20
Konkursinis balas: 17.03

Dokumentai priimami nuo 2007-07-27 iki 2007-08-01, 17 val. toje aukštojoje mokykloje, į kurią esate kviečiamas studijuoti.

Linkime sėkmingai studijuoti.
———————————
Priėmimo komisija
el. paštas info@lamabpo.lt

Kas gali būti geriau?

Būna tikriausiai visiem taip - ima ir išeina draugai. Ne, nebuvo jokių dramatiškų scenų, nebuvo rimtos priežasties. Net nesusipykom kaip pridera. Tiesiog pajutau, jog tarp mūsų kažko nebėra ir kad vienam iš mūsų tas kažkas nieko nebereiškia. Išėjo. Bus kitų.

Pirkom naują mobilų telefoną. Nokia 6085. Dizainas visai nieko toks, gražus juodas korpusas ir klavišai smagiai spaudosi gana. Bet viduje - nyku. Kaip ir visose “noškėse”. Dažnai laikydamas rankose Nokia telefonus pasijaučiu, lyg idiotas - viskas taip supaprastinta ir palengvinta, jog bet koks džiaugsmas dėl įsigyto naujo žaisliuko tampa neįmanomas. Tampa tiesiog labai nebeįdomu.

Ėjom į kiną vėžliukų mutantų ninzių žiūrėt. Susiviliojom bilieto kaina - tik 3 Lt. Žiovulys neėmė tik tų, kuriuos atsivedė tėveliai. Bent jau prisivalgiau saldaus ir nesveiko maisto…

Skaitau Sergej Lukjanenko “Juodraštį”. Laukiu, kol bus įdomu. Kol kas viskas labai per vidurį.

Rytoj bus aišku kur įstojau, o kur ne.

Taip, aš vis dar gyvas. Kelias pastarasias dienas nerašiau nieko naujo, nes dirbu prie naujos idėjos - vien architektūrai skirto blog’o. Išliksiu tylus dar keletą dienų.