Goodbye Windows hell and hello Mac heaven!

Seniai ir bebuvau čia užsukęs. Ilga istorija… Na, o jei trumpai, tai kaltas buvo mano senasis “pisiukas”, prie kurio praleista kiekviena akimirka man metų metus vis labiau ir labiau ėdė nervus, kol pagaliau, vieną mielą popietę, benaršant internete ėmė ir pasirodė štai toks ekranas:

Na, bet nieko, vėliau kompiuteris veikė kaip veikęs: striginėjo, lėtai paleidinėjo programas, be jokios aiškios priežasties imdavo ir užstrigdavo… Viskas buvo kaip ir seniau. Bet štai vieną vakarą įjungti jį išėjo tik per safe mode rėžimą. Ką galėjau tą persikopijavau į kompaktinius diskus, tada atėjo draugas (kurio tapatybės dabar neatskleisiu, nebent jis to paprašys, norėdamas išgarsėti) ir perrašė man windausėlius. Labiausiai man nepatiko tai, kad neradom kažkokių tai tvarkyklių velniai žino kam. Jei atvirai, nemanau, kad kas būtų pasikeitę ir jas radus – kompas buvo taip morališkai pasenęs, jog užstrigdavo vien paleidžiant Skype. Jau nekalbu apie 5 minutes trunkantį jo įjungimą… Be minėtųjų tvarkyklių man nėjo žiūrėti filmų – vaizdas buvo prastos kokybės ir labai striginėjo. Gerai buvo tai, kad jau ėjo trečias mėnuo kai taupiau ne kam kitam, o mac’ui. Laukiau, kol Lietuvoje pasirodys naujieji iMac kompiuteriai, nes maniausi neblogai išlošiąs kai bus nupiginti dabartiniai modeliai. Taip ir būtų nutikę, jei nebūčiau pavėlavęs viena para. Kai nusigavau iki iDeal, paaiškėjo, jog visi senieji 20 colių ekrano iMac’ai buvo išparduoti už kiekvieną paklojant tik 3997 Lt. 17-inis manęs visai netenkino, o 24-ių colių nenorėjau, nes man jų buvo tiesiog per daug. Negalėjau įsigyti ir naujojo aliumininio 20 colių iMac’o, nes naujiesiems modeliams dar nebuvo patvirtintos kainos. Nusivylęs ir sugniuždytas sėdau į autobusą, važiuojantį į Kauną, kur tikėjausi Elektromarkt parduotuvėje Akropolyje rasti vieną vienintelį užsilikusį savo svajonių kompiuterį. Veltui dėjau viltis. Jo nebuvo. Tačiau radau naująjį iMac’ą, kuris buvo įkainuotas! 4399 Lt kaina tikrai nustebino. Tai tikrai buvo tiesa – Apple produktų kainos ėmė kristi. 4399 Lt buvo tik 402 Lt daugiau už 3997 Lt! “Velniop tuos keturis šimtus litų” tariau sau ir nupirkau jį. Dabar iš jo ir rašau.

Kokie įspūdžiai? Labai geri. Man sunku objektyviai vertinti sistemos darbą, nes tai daryčiau prisimindamas savo senąjį kompiuterį. Tačiau jausmas velniškai geras ir tegu mano sielą pasiims velnias jei kada nors nuspręsiu grįžti prie Windows OS.

Kodėl laukiu antradienio ir kiti atsakymai

Rugpjūčio 7-oji – diena, kurios labiausiai laukia Apple fanai. Tą dieną kažkas bus paskelbta. Tas kažkas galbūt bus naujas iMac’as, nauji iPod’ai, galbūt dar kasnors…  Prakąstas obuoliukas vėl atsinaujins ir tai be abejo bus gražu ir stilinga. Bet va imu bijoti, kad antradienis nebus tokia jau ir džiugi diena kaip tikiuosi. Beveik galėčiau duot galvą nukirst, kad naujo iMac’o nesulauksim dar kelis mėnesius. Tas pats buvo su iPhone. Apie jo pasirodymo datą pranešta buvo iš anksto, ir parduotuvių vitrinose jis pasirodė tik birželio 29 d. Tad, naujas iMac’as dienos šviesą turėtų išvysti ne anksčiau kaip spalį. Liūdna, bet tokia tiesa. Antradienį geriausiu atveju tikiuosi išvysti kaip jis atrodys. Nesiruošiu jo pirkt. Ir per brangu ir laukt per daug tektų. Antradienis bus ta diena, kuri galutinai nulems mano ir taip jau priimtą apsisprendimą – nusipirkt iMac dar nepasibaigus savaitei. Na, jei nesukliudys kas. Koks žemės drebėjimas ar ateivių invazija. Tada užgaiščiau kelias dienas.

Kodėl John C. Dvorak džiaugiasi turėdamas Mac’ą?

Kodėl verslui labiausiai tinka Mac kompiuteriai?

Kodėl Styvas Jobs’as paskelbė mygtukams karą?

Kodėl jį atleido iš darbo?

Ateities stilius

Esu Apple fanas iš idėjos, nes pats neturiu nei iPod’o, nei Mac’o. Jei atvirai, sudėjus visą laiką, kurį praleidau tyrinėdamas ir bandydamas Apple produktus, gautūsi vos kelios valandos. Bet to užteko, jog užsimanyčiau pats įsigyti iMac kompiuterį, nesvarbu kiek laiko užtruktų reikalingos sumos taupymas. Šiais pigaus kinietiško šlamšto laikais už kokybę reikia mokėti daug ir su tuo tenka susitaikyti. Tačiau kai kalbama apie Apple, kokybė nėra vienintelis dalykas, dėl kurio tenka tuštinti pinigines. Kokybė eina išvien su dizainu ir paprastu elegantiškumu. Būtent dizainas ir masina Apple produkciją besirenkančius pirkėjus. Tą puikiai stebėti galėjome pasirodžius iPhone. Taip gausiai iškritikuotas ir apšnekėtas, taip išpeiktas ir išjuoktas naujasis žaisliukas vos per pirmąsias pasirodymo dienas buvo šluote išluotas iš parduotuvių lentynų. Niekas nesuko galvos dėl jo trūkumų ir to ko jis “nedarė”. Pirkėjai rinkosi vardą ir stilių, o ne funkcionalumą, kuris ilgainiui tik gerės. Gyvename naujų ir nuolat tobulėjančių technologijų amžiuje, ir džiugu, jog tokie paprasti dalykai kaip dizaino patogumas ir praktiškumas nėra užmirštami. Apple pirmauja, nes turi gerą skonį ir pirmaus tol, kol nepaliaus stebinusi savo gerbėjų. iPhone nano, multi-touch-mouse ir tokie patys MacBook’ai – tai tik netolima ateitis. O kas bus toliau? Belaukiant naujųjų iMac’ų, interneto puslapis MacFormat paprašė dizinerį Adam’ą Benton’ą pasitelkti vaizduotę ir sukurti naujojo ateities iMac kompiuterio koncepciją.

30 colių ultra plonas LCD monitorius, kuris būna visiškai permatomas neįjungus iMac’o. Galimybė reguliuoti ekrano ryškumą, t.y. permatomumą darbo bei miego rėžime. Taip pat visiškai permatoma ergonomiško dizaino klaviatūra, su šviesai jautriais klavišais. Ir viskas žinoma nereikalauja jokių laidų. Graži svajonė.

Didelės raiškos paveiksliukas čia.

Nauji iMac’ai rugpjūtį?

Atrodo neužilgo pasirodys atnaujinti iMac kompiuteriai. Sandara ir techniniais ypatumais jie beveik nesiskirs nuo atnaujintų MacBook‘ų. Išorė išsiskirs iki dviejų colių suplonėjusiu aliuminio korpusu ir mažesne tuščia erdve po ekranu, kur glūdi dauguma iMac‘o įrenginių.

Kodėl apie tai rašau? Todėl, kad man tai gera naujiena. Atnaujintą iMac‘ą galiu pamiršt, nes jo kaina man bus neįkandama, tačiau dabartiniai kompiuteriai atpigs maždaug tūkstančiu litų, o tai yra labai labai gerai.

Atostogos, planai ir pinigai

Vakar man prasidėjo vasaros atostogos! Skamba keistai, bet taip jau yra, ir tai visai ne koks nevykęs pokštas ar pavėluotas įrašas. Tiesiog vakar laikiau paskutinius stojamuosius ir dabar jaučiuosi kaip niekada laisvas ir ramus, nes nuo manęs niekas nebepriklauso, padariau viską, kas buvo mano jėgose. Jei neįstosiu – ką gi… Gyvenimas juk dar net neįpusėjęs, o į Seimą patekt nereikia aukštojo. Tik mokėk laižyt kitiems sėdynes ir tūkstantinė pensija jau tavo kišenėje. Išlaidos dantų pastai atsipirks. Kas moka greitai suktis, tam viskas įmanoma… Ruošiuosi kelių savaičių bėgyje parašyti atmintinę tiems, kurie siekia studijuot architektūrą, t.y. ką reikėtų žinoti, prieš stojant ir kaip įstot. Aš viso to nežinojau ir buvo tikrai sunku. Dar dabar nesu tikras ar įstosiu, tačiau jau žinau, ką daryčiau kitaip. Taip ir norisi padidint konkurenciją tarp stojančiųjų, suteikti šansą ne tik dailės mokyklų auklėtiniams ar 100-tukais baigusiems. Jei jau prakalbom apie planus – planuoju įsigyt iMac kompiuterį. Nežinau nei kada tai bus (greičiausiai rudenį) nei kokios įstrižainės jį rinksiuosi, tačiau žinau viena – bus labai brangu. Taip pat žinau, kad jei nepradėsiu dirbti, gali tekt iMac pamiršt iki Kalėdų, nes su pinigais, kaip visada, vienos problemos. Jų vis per mažai ir per mažai…