Kategorijos 'KTU' archyvas

Paskutinės pirmakursio dienos

Atostogos atostogoms nelygios. Štai jau nuo liepos 11-osios atostogauju, o iš gausybės fantastiškų planų, kurtų žiemą, įgyvendinau tik vienintelį – šiaip ne taip susidiegiau gražuolį ūsuotą leopardą. Čia tai daiktas! Bet ne apie apie tai šis įrašas. Apie atostogas kalbėjau. Šiemet jos man netikėtai trumpos. Kalta praktika, kurios metu reikėjo tūnoti griūvančioje Žiežmarių sinagogoje ir rizikuojant savo trapia egzistencija sudarinėti pjūvius, planus ir kitokius stebūklus. Nebuvo ten panašu į sinagogą, tikrai ne… Greičiau tvartą. Bet kaltint reikia Antrąjį pasaulinį karą ir kitas baisias praeities klaidas. Su keistu jausmu pilvuose apžiūrinėjome serijas mažų skylių sienose, labai jau primenančias kulkų padarytas skyles. Taip pat skaitėme ant sienos lenkiškai žydo užkeverziotą užrašą (jo autentiškumas kėlė abejones), skelbaintį jog ir lietuvius ištiksiąs žydų likimas, jei šie nieko nedarysią. Taip pat perskaitėme ir pusę išblukusio seno skelbimo, įspėjančio apie beriamąją šiltinę bei raginančio laikytis higienos. Gan kraupi tai vieta. Drėgna, dulkėta, tamsi ir šalta. Virš galvos grėsmingai kabo išpuvusios sijos, kai kur jau lūžusios, o dar kitur ir nukritusios. Stogas laikosi tik ant dviejų likusių kolonų, kurių būta keturios… Beleidžiant ilgas dienas toje vietoje, nejučiomis užsigalvojom apie praeitį. Nefilosofavom, nepeikėm, neverkšlenom. Ką šiandien mums reiškia praeitis ir tokios vietos, kaip toji griūvanti sinagoga? Kasdien sulaukdavom turistų iš užsienio. Nemažą jų dalį sudarydavo žydų kilmės atvykėliai. Fotografuodavo apgailėtiną interjerą ir išsižioję tyrinėdavo vidų. Pabuvę 10-15 minučių išvykdavo į kitą lankytiną objektą. Buvo akivaizdu, jog tie griuvėsiai jiems reiškė tiek pat kiek ir visa jų kelionė – egzotika, įdomu, nematyta, bet tik tiek. Keliolika minučių, praleistų sinagogoje jiems išblėsdavo jau po valandos. Kadangi mes ten sėdėjom tikrai ilgiau, galėjom pasidėliot šiokią tokią perspektyvą. Tasai faktas, jog tame pastate buvo sušaudomi žmonės, iš pradžių sukėlė nuostabą ir susidomėjimą, bet ilgainiui virto supratimu, kas iš tiesų dėjosi tais laikais. Man paskutinės dienos buvo kupinos šalto baisaus suvokimo, jog toje vietoje, kurioje stoviu, kadaise kažkas gavo kulką į galvą. Iš tiesų, jausmas nelabai malonus… Bet nebuvo tikriausiai viskas taip blogai kaip gali pasirodyti. Buvo ir labai linksmų akimirkų. Po teisybei jų buvo daugiau nei blogų, o gal greičiau ne blogų, o tiktai nemalonių. Bet vienas blogas dalykas visgi buvo. Tai dėstytojų elgesys ir užgaidos. Kai tik trečiąją dieną (o viskas truko keturias dienas ir pusę) sužinai ką ir kaip turi daryti, galima nuo proto nušokt iš pykčio. Bet apskritai, tai patiko. Išmokau, jog šiuolaikinis kaimas prasigėręs (praktikos metu vienas kaimo gyventojas net mirė padauginęs), kad 90% kursiokų išgeria alaus daugiau nei aš vandens, kad užšalęs alus labai (labai!) šaltas, kad chaltūrina visi (net tie, kurie stengiasi nechaltūrinti), kad džiazas iš mobilaus telefono gražiai skamba griūvančioje sinagogoje, kad kaimo vaikai mielesni už miesto… Su ilgesiu jau laukiu kitų atostogų, nes jos bus ilgesnės, kadangi praktikos antrame kurse nenusimato. Apibendrinant pirmą kursą, galiu pasakyt, kad buvo gana sunku, bet užtat įdomu. Žiūrėsim kokie bus antri metai. :)  

Buvau pranykęs pusmetį ir skaitytojų spėju neliko. Bet nesiruošiu niekad visiškai apleisti rašymo čia. Kažkaip smagu sugrįžt. ;)

Įstojau!

Taip taip taip! Nuo šiandien aš oficialiai ir drąsiai galiu visiem girtis – studuojuosiu architektūrą. ;) Štai koks laiškas atėjo.

Pranešame, kad Jūs esate kviečiamas(-a) studijuoti:
Studijų programa: architektūra
Fakultetas: Statybos ir architektūros fakultetas
Aukštoji mokykla: KTU
Priimtas su finansavimo pobūdžiu: DVF
Pageidavimo numeris: 1
Priėmimo numeris: 20
Konkursinis balas: 17.03

Dokumentai priimami nuo 2007-07-27 iki 2007-08-01, 17 val. toje aukštojoje mokykloje, į kurią esate kviečiamas studijuoti.

Linkime sėkmingai studijuoti.
———————————
Priėmimo komisija
el. paštas info@lamabpo.lt

Kas gali būti geriau? :)

Pasitaškom!

Vakar važiavau į Kauną registruoti atestato. Viskas praėjo gana sklandžiai, eilės nebuvo labai didelės, o KTU geltonieji asistentai visai paslaugūs (ypač panelės; vaikinai kažko apsiblausę). Užšnekino matematikos dėstytojas, sėdėjęs pačiame registratūros stalo gale. Išsiguodė, jog studentai “dėję” ant mokslų, paskaitų nelanko, nesistengia, praktikuoja “praslydimo” taktiką dar naudotą besimokant mokykloje. Vaizdavau susirūpinusį ir pritariamai lingavau galvą. “Baisu baisu… O ką padarysi… Toks jau tas jaunimas dabar… Tokie laikai… Baisu baisu…” Labai nudžiugau, kai pasakė, jog architektūrą studijuojantiems matematikos reikia mokintis labai nedaug. Neslėpsiu, jog esu alergiškas lygtims ir trigonometrijai. Man jos sukelia didelį žiovulį ir mieguistumą. ;) Nors gal nederėtų savęs taip nuvertinti. Atrodydavo, jog viską suprantu ir gerai darau. Tik atsakymai būdavo klaidingi… Kaip būtų gerai, jei įstočiau architektūron…

Dieve… Jeigu Tu iš tiesų esi, padaryk taip, kad įstočiau į architektūrą. Jeigu išpildysi šį norą, prižadu kasdien susitvarkyti savo kambarį, neužkrauti desktop’o nereikalingomis ikonomis, uoliai sportuoti iki tol kol pajėgsiu ir taupyti popierių, kad išsaugočiau atogražų miškus nuo kirtimo. Amen.

Išgirdo? O jei naudočiau didesnį šriftą? Žinau, niekas nepasikeistų… Dievo negalima nieko prašyti, nes jis viską jau ir taip tau yra suplanavęs. Tai, žinoma, jokia priežastis plaukt pasroviui. Tik negyvos žuvys taip daro. Aš dar pasitaškysiu!


Taip pat rašau

http://archiblogas.wordpress.com

Kalendorius

Lapkritis 2009
M T W T F S S
« Jun    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30  

Archyvas

Blog'o tatistika

  • 30,842 lankytojų