Norai

2008-ieji bus naujų technologijų metai. Apmažės laidų, padidės tv ekranai ir išlaidos, jei sumanysite įsigyti tai, kas šiemet buvo eksponuojama Consumer Electronics Show 2008. Todėl teiginys, kad kažkas pasikeis ir mes tai pajusime yra iš piršto laužtas. Gal naftos šeichai ir galės mėgautis per visą sieną nusidriekiančia video transliacija, bet aš ir toliau tegalėsiu žiūrėti savo mažytį kineskopinį Philips pirktą kone prieš dešimtmetį bei lauksiu kol kas man parašys sms į jokius ekrano prisilietimus nereaguojantį SE K510. Varvinti seiles ir svajoti apie naujausius žaisliukus yra gana nesveikas įprotis. Taip dar ir nepilnavertiškumo konpleksas atsiras. Jie juk tiek daug visko turi… O mes? Mes galima sakyti nieko neturime! Galima norėti super didelio extra plono LCD teliko per visą sieną, puikios vaizdo kokybės OLED monitoriaus prie kompiuterio, belekaip talpaus flash’o, Optimus klaviatūros ir viso kito gėrio, tačiau norai liks tik norais. Ar gali būti didesnė neteisybė už šią?

Pasiguodimas #2

Pastarosiomis dienomis išgyvenu ne pačius geriausius laikus, nes, kaip ir kiekvieną vasarą, virš manęs butą renovuoja kaimynai. Jau keleri metai iš eilės nebestebina šis faktas, nebeklausiu savęs, kodėl kažkam gali to reikėti ir, svarbiausia, kaip kažkas gali sau tai leisti? Buto remontas nepigus dalykas, ypač kai užsimoji pakeist visą interjerą nuo grindų iki pat lubų. Taip pat tai tikras galvos skausmas aplinkinių butų savininkams, o labiausiai man, nes remontuojamas kambarys yra virš manojo, o šiuo metu, atrodo, keičiama kaip tik grindų danga. Galvą plėšantis gražto ūžimas nuo pat ankstaus ryto iki pat vėlaus vakaro tikrai nėra tas garsas, kuris padeda atsipalaiduoti ir pasidžiaugti paskutinėmis vasaros atostogų dienomis. Ech… O ką darysi? Aš ir gal kada nors galėsiu sau leist kasmet darytis remontus. Nežinau, kodėl man to galėtų reikėti, bet negi kas to savęs klausia, kai turi šlamančių per akis? Ne. Tada gyveni kaip nori ir už kiek nori ir nusispjaut ant nepatenkintų kaimynų ir viso pasaulio…

Atostogos, planai ir pinigai

Vakar man prasidėjo vasaros atostogos! Skamba keistai, bet taip jau yra, ir tai visai ne koks nevykęs pokštas ar pavėluotas įrašas. Tiesiog vakar laikiau paskutinius stojamuosius ir dabar jaučiuosi kaip niekada laisvas ir ramus, nes nuo manęs niekas nebepriklauso, padariau viską, kas buvo mano jėgose. Jei neįstosiu – ką gi… Gyvenimas juk dar net neįpusėjęs, o į Seimą patekt nereikia aukštojo. Tik mokėk laižyt kitiems sėdynes ir tūkstantinė pensija jau tavo kišenėje. Išlaidos dantų pastai atsipirks. Kas moka greitai suktis, tam viskas įmanoma… Ruošiuosi kelių savaičių bėgyje parašyti atmintinę tiems, kurie siekia studijuot architektūrą, t.y. ką reikėtų žinoti, prieš stojant ir kaip įstot. Aš viso to nežinojau ir buvo tikrai sunku. Dar dabar nesu tikras ar įstosiu, tačiau jau žinau, ką daryčiau kitaip. Taip ir norisi padidint konkurenciją tarp stojančiųjų, suteikti šansą ne tik dailės mokyklų auklėtiniams ar 100-tukais baigusiems. Jei jau prakalbom apie planus – planuoju įsigyt iMac kompiuterį. Nežinau nei kada tai bus (greičiausiai rudenį) nei kokios įstrižainės jį rinksiuosi, tačiau žinau viena – bus labai brangu. Taip pat žinau, kad jei nepradėsiu dirbti, gali tekt iMac pamiršt iki Kalėdų, nes su pinigais, kaip visada, vienos problemos. Jų vis per mažai ir per mažai…