Labas rytas

Labas rytas. Prisipažįstu – aptingau. Ne tik kad nepuoselėju savo blog’o, dar ir nesigailiu dėl to. Na, gal šiek tiek. Tik tiek, kad prisiversčiau parašyti šį post’ą. Pastarosiomis dienomis iš esmės veikiu tik tris dalykus: skaitau, groju ir be tikslo naršau internete. Dar kartais išlendu iš savo urvo laukan, bet dažniausiai tik vakarais. Tuoj imsiu ir visai suvampyrėsiu. Vakar eidamas namo “susimušiau” su vienu tokiu, kaip čia geriau išsireikšt, em… šustręku. Pagrindinė tokių personų bėda, mano nuomone, yra smegenų neturėjimas. Todėl tie du smūgiai į jo šustrą snukį, jam tikriausiai proto neįkrėtė… Dabar priešais mane ant stalo sau lėtai ir kvapniai rusena cinamono kvapo smilkalai. Dar niekad nieko nesmilkiau, visai nieko. Labai ramina. ;) Už lango lyja, tad šiandien tikriausiai dar ką nors parašysiu. Bet visiškai nepažadu. O, ir dar šiandien mano gimtadienis. 19-lika. Paskutniai “-iolika”. Visai neliūdna… Na, truputį…

Klausau Queens of the Stone Age - Misfit Love

Įstojau!

Taip taip taip! Nuo šiandien aš oficialiai ir drąsiai galiu visiem girtis – studuojuosiu architektūrą. Štai koks laiškas atėjo.

Pranešame, kad Jūs esate kviečiamas(-a) studijuoti:
Studijų programa: architektūra
Fakultetas: Statybos ir architektūros fakultetas
Aukštoji mokykla: KTU
Priimtas su finansavimo pobūdžiu: DVF
Pageidavimo numeris: 1
Priėmimo numeris: 20
Konkursinis balas: 17.03

Dokumentai priimami nuo 2007-07-27 iki 2007-08-01, 17 val. toje aukštojoje mokykloje, į kurią esate kviečiamas studijuoti.

Linkime sėkmingai studijuoti.
———————————
Priėmimo komisija
el. paštas info@lamabpo.lt

Kas gali būti geriau?

Velykos nr.18

Švęsti Velykas visada važiuojam pas močiutę ir niekas niekada neklausinėja, kodėl taip yra, kas taip sugalvojo ir ar nebūtų galima švęsti kitur. Tiesiog taip yra ir taškas. Taip, buvo nuobodu. Buvo velniškai nuobodu, bet ar nepasiaukosi vardan mylimos močiutės? Žinoma, pasiaukosi. Nori to ar ne. Sėdėsi valandų valandas krėsle, klausysiesi ilgų garsių ir nuobodžių kalbų, stengsiesi išgirsti televizorių, kai galiausiai neapsikentęs visai išjungsi garsą ir guosdamas save tarsiesi žiūrįs nebylųjį kiną. Kam reikia garso? Aš juk turiu lakią vaizduotę! Atėjus vakarui, simuliuosi nuovargį ir gulsi ant tau patiesto čiužinio kitame kambaryje. Prieš miegą peržvelgsi ką tądien prifotografavai, o tada užsiklosi taip, jog kuo mažiau girdėtum visu garsu dainuojančius „žvaigždžių duetus“ ir pasistengsi užmigt.

Bet buvo ir dalykų, kurie darė šias Velykas išskirtinėmis. Pavyzdžiui, pūga. Nepamenu dar nei vienų Velykų, per kurias būtų buvę taip šalta, ką jau kalbėt apie sniegą. Taip pat apsilankymas parke, kuriame mažas karsčiausi ant sovietinius laikus menančios bronzinės motinos su vaiku statulos, dabar taip subtiliai ir skoningai aptepliotos purškiamaisiais dažais ir paukščių išmatomis. O juk seniau ją vis kažkas nuvalydavo… Seniau viskas buvo kitaip. Parkas atrodė neaprėpiamai, vos ne bauginančiai didelis, dirbtinės kalvos neįkopiamos, o bronzinė statula sulig penkiaaukščiu. Dabar gi parką perkirtau per penkias minutes, užlipęs kalvos viršūnėn stebėjausi, kokia ji žema, o išvydęs statulą, nusivyliau jos menkumu. Man netgi pasidarė liūdna. Ir ko į tą parką kišau nosį…

Grįžau, temo, vėl pradėjo snigt. Pasirodė svečiai, išėjo. Užmigau ir pabudau. Pusryčiai, arbata, saldainiai, sausainiai, šakotis…

Beje, teta mane hipiu išvadino. Sakė, jog tai gerai. Negi aš tikrai taip baisiai atrodau?!

O šiandien lyja ir lyja. Pusė atostogų sukniso prastas oras.

Apie tai kaip A kiaušinius dažo

2007.04.07 15:16, 9 aukštas, koridoriuje…
A – Nu ir atrodai, Dome, aik tu…
B – Ačiū ačiū!
C – Normaliai viskas. Tu irgi neblogai.
A – Tai aš apsikirpau.
C – Matyt.
A – Man irgi.
B – Čia Mykolas. (nusisuka)
A – Tai mano plaukai irgi ilgi buvo (rodo) čia žiaurūs man ant akių, va tiek nukirpo… Kaip Domės. Kaip neformalas.
C – Ki-tokie.
B – Štai ir neformalas.
(kambarinės šlepetės, treningas…)
A – Ko? (juokias)
B – Cheeky monkey… (užrašas ant maikutės) Ką reiškia?
A – Ką žinau… cheeky tai kažką… Skruostinga!
C – Šelmiška beždžionė.
A – Skruostinga.
B – Tau patinka skruostingos.
A – Nnne… Aa… Jei šitą maikę nešioju, tai nereiškia, kad man patinka. (žvilgt į B, žvilgt į C) Pavyzdžiui aš turiu maikę su smirnoff, bet aš to smirnoff gal gyvenime neragavęs.
B – …
C – Su kuo?
B – Smirnoff. Tipo… I pull with ice.
A – Šnopsas.
C – Ai…
A – Negėręs niekada smirnoff? Dar turiu prikolną maikę, dar gal tau tiktų. Ta… yra, kur šuo ir iš šiknos burbulas… Parašyta po apačia nevalgyk…
B – Don’t swallow your bubble gum. Einam pasidairyt pro langą… (iš tamsaus koridoriaus į balkoną, kur stovi dujinė viryklė) What the fuck?! Nevermind… (pro atvirą langą) Kokie toliai…
(C vengia objektyvo)
B – Taigi tu gražus!
C – Aš labai gražus… (nusikeikia)
A – Čia nėra nieko juokingo.
B – Tu irgi gražus.
A – Ačiū.
C – Dar save pafilmuok.
A – Jo, save nusifilmuok.
B – Telpa? Galva telpa?
A – Ore.
B – Pažiūrim kas orkaitėj. (atidaro) Labai daug riebalų.
A – Man reik eit kiaušinius dažyt.
B – O tai nuskutai prieš dažydamas?
A – (galvoja) Ne…
B – Tai gali kilt problemų…
A – Tai… Nekilo dar… Nesupratau.
B – A, tai tu ir plaukus kartu dažai.
A – Kokius plaukus? Pas mus kiaušiniai be plaukų. Mes be… plaukų.
B – A, čia jūsų šeimos bruožas…
A – Mes bekiaušiai… Kiaušinius dažom be plaukų.
B – Ai… Jūs perkat.
(A atidaro orkaitę, uždaro)
B – Nieko nepamiršai?
A – Kas?
B – Nieko.
A – Tai va tuos kiaušinius reiktų… ten biškį… (trina rankom delnais)
(B ir C juokiasi)
B – Padeda sesė?
A – Kas?
B – O sesė padeda?
A – Ai, jinai pagrindinė dalyvė…
B – O mama?
A – Jo…
B – O tau smagiau kai sesė dažo ar mama?
A – Kas?
B – O tau smagiau kai sesė dažo ar mama?
(A susimąsto)
B – Ar kai pats?
A – Supranti… Juos įmerki į dažytą vandenį… (juokias) Jų nieks nedažo, jie patys… nusidažo. Kai verda verda… (juokias) Nusidažo… (juokias)
(B ir C juokiasi)
B – Karočia… išjungiu…

Duš kiaušiniai…

Myliu tingius atostogų rytus, kai neprivalai skubėti pusryčiauti ir praustis. Keliesi kada nori, valgai ką ir kiek nori, veiki taip pat tai, kas tau patinka ir nesuki galvos dėl to, jog už kelių dienų į šūlę, o namų darbai dar laukia nejudinti. Šį rytą labai daug groju. Kaip ir vakar dieną. Todėl, jog per pastarąjį mėnesį nebuvo gitarai laiko. Bet žadu atsigriebt su kaupu – vežuosi akustinę į Kauną, kur duš kiaušiniai ir skaudės pilvai nuo sutrikusio virškinimo. Netikiu nei Velykų kiškučiu, nei bobute, nei tuo, jog persivalgymas kiaušiniais garantuoja sočius ir laimingus ateinančius metus. Bažnyčion taip pat nėjau ir neisiu. Bet Velykas švesiu Reikia. Smagu. Na, gal. Smagiau nei nieko neveikt… Beje, šiandien mamos gimtadienis. Padovanojau protingų citatų rinkinėlį, kurį gražiai įrišau auksiniu kaspinu. Man tokia dovana patiktų. Mama atrodė laiminga

Šiandien gražus rytas.